Ieškantieji teisybės teisme apsimeluoja

Posėdyje paneigė parodymus

Šiemet rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nepilnametis L. V. buvo kaltinamas nesunkiai sužalojęs žmogų, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės rimtį.

Gargžduose, prie daugiabučio gyvenamojo namo, jis trenkė kumščiu vienam vaikinui į veidą, mušė jį per galvą. Trenkė ir kitam bendraamžiui, spyrė nukritusį mobiliojo ryšio telefoną ir jį sugadino. Tačiau kaltinamasis prisipažino iš dalies – mušęs tik vieną vaikiną. Teismas suprato, jog taip siekė palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę.

Bendraamžis liudytojas T. M., paaiškinęs, jog kaltinamasis esąs jo draugas, bandė šiam padėti meluodamas. Jis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad L. V. smurtavo ir prieš kitą jaunuolį. Liudytojas teigė tuomet melavęs. Tačiau teismas nusprendė, jog šis ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, atitinkančius byloje nustatytas faktines aplinkybes, o posėdyje juos neigė. Tai vertino kaip melagingus parodymus, prieštaraujančius ne tik duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl vadovavosi jo duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad liudytojas T. M. teismo posėdyje davė melagingus parodymus ir apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d., pranešė prokuratūrai.

Priesaika neatbaido nuo melo

Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininkas V. Vainius apgailestavo, jog dažnai posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąsias bylas liudytojai meluoja. „Žmonės nori teisingumo, o patys atsiveda į teismą liudytojus meluoti, nors šie duoda priesaiką sakyti tiesą“, – stebėjosi jis.

V. Vainiaus manymu, toks esąs lietuvių tautos mentalitetas. „Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse nustačius, kad liudytojas, teisme prisiekęs sakyti tiesą, priesaiką sulaužė duodamas melagingus parodymus, apsunkina galimybę kreiptis į teisėsaugos įstaigą. Jis jau praradęs pasitikėjimą, – kalbėjo teismo pirmininkas. – Antai Lenkijoje rašant pareiškimą policijai, vienoje skiltyje reikalaujama parašyti, ar nėra teistas už melagingus parodymus.“

V. Vainius pasakojo, jog neretai liudytojai, duodami parodymus, pasako teisybę, bet norėdami sušvelninti, dalį aplinkybių nuslepia, o dalį pagražina, tik iš esmės patvirtindami faktą, betgi teismui reikia nustatyti motyvus, tikslus. „Nustačius, kad žmogus meluoja, teismas pradeda labiau tikėti kitos pusės parodymais“, – teigė teisėjas.

Jis taip pat kalbėjo, jog teisės teorijoje esąs terminas „sąžiningai klydo“, tai yra žmogus įsitikinęs, kad sako teisybę. Tačiau nustačius, kad meluojama, teismas pateikia nutartį prokuratūrai apie tai, jog liudytojas davė galimai melagingus parodymus. Už šią nusikalstamą veiką numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Per pastaruosius porą metų rajono apylinkės teisme išnagrinėta 10 baudžiamųjų bylų dėl melagingų parodymų teisme. Žmogus, nuteistas už šį nesunkų nusikaltimą, sugadina savo biografiją, nes ši informacija saugoma Informacijos departamente.

V. Vainius taip pat akcentavo, jog įsigali blogybė į posėdžius, kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kviesti liudytojus, teismo nuomone, nemačiusius įvykio. „Žmonės klysta manydami, jog užtenka posėdyje pasakyti abstraktų faktą, kad matė smūgį į veidą, nepateikiant jokių detalių“, – sakė teisėjas.

Jis prisiminė atvejį, kai baudžiamojoje byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis į posėdį pasikvietė liudyti kaimynę, kuri teigė mačiusi, kad kaltinamąjį pirmas užpuolęs nukentėjusysis. „Įvykis buvo šalia kaltinamojo namų ir jį nuo pradžios iki pabaigos stebėjo kiti kaimynai, kurių, kaip teigė liudytoja, nemačiusi, nors stovėję šalia, – kalbėjo V. Vainius. – Ji tikėjosi palengvinti kaltinamojo padėtį, tačiau teismas tokių liudytojų parodymų nevertina, į juos neatsižvelgia.“

Apšmeižė mamą gynusį sūnų

Praėjusių metų pabaigoje rajono apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje 48 metų gargždiškis Jonas Krencius buvo nuteistas už tai, jog pateikė policijai melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus apklausiamas kaip nukentėjusysis bei melagingai apskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką.

Pernai rudenį J. Krencius Policijos komisariate pasirašęs, jog įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, padavė melagingą pareiškimą. Jis nurodė, kad vieną dieną į jo būstą Gargžduose, išdaužę langą, įlipo 2 nepilnamečiai, kurie jį parvertė ant lovos ir porą kartų trenkė per galvą. Jiems pasišalinus, neberadęs telefono.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kitą dieną nukentėjusysis J. Krencius apklausos metu, būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, melavo.

Teismo posėdyje J. Krencius dėl pareikštų įtarimų kaltas prisipažino ir pasakojo, kaip buvo iš tikrųjų.

Tą vakarą būdamas girtas užėjo pas kaimynę S. M. Kilus konfliktui, susistumdė – vyriškis pargriovė moterį, pešė ją už plaukų, nuo kaklo nuplėšė grandinėlę. Tai matydamas nepilnametis sūnus puolė ginti mamą. J. Krencius nepasidavė, todėl vaikinas sudavė jam per galvą, kad paleistų skriaudžiamąją.

Kaltinamasis prisipažino, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes buvo supykęs ant paauglio už tai, kad šis sudavė kumščiu gindamas mamą, o kito paauglio nemėgsta, todėl ir nurodė melagingas aplinkybes, jog vaikinai įsibrovę į butą ir apiplėšę. Rašydamas pareiškimą, taip pat apklausos metu nutylėjo, kad konflikto iniciatorius buvęs jis.

Baudžiamuoju įsakymu J. Krenciui paskirta bausmė – viešieji darbai.