Į Ventės ragą drieksis vandens kelias

Jei pavyks gauti finansavimą, artimiausioje ateityje bus sukurtas naujas vandens kelias nuo Atmatos žiočių iki Ventės. Šiuo metu rekonstruojamas ir laivams švartuoti pritaikomas rage esantis molas, kuris kaip ledlaužis ir pėsčiųjų promenada buvo statytas 1986 metais.

Reikės tyrimų

Kelionės Kuršių mariomis kasmet vis labiau populiarėja, laivyba šioje lagūnoje intensyvėja, todėl didėja ir nedidelių uostelių poreikis. Tokius turi ne viena pamario gyvenvietė tiek Kuršių nerijoje, tiek rytiniame krante.

Paradoksalu, tačiau labiausiai į marias išsikišęs ir žmonių itin lankomas Ventės rago iškyšulys nei jachtomis, nei pramoginiais laiveliais nepasiekiamas. Tiesiog jų nėra kur švartuoti, nes iškyšulyje į vandens platybes nutįsęs molas statytas ne kaip prieplauka, o kaip hidrotechninis įrenginys, skirtas ledonešio lytims laužyti ir neleisti jų sangrūdoms pasiekti ant kranto esančių statinių bei naikinti pusiasalio krantų. Taip pat juo vaikšto turistai.

Norėdami, tarkime, iš Nidos pasiekti Ventės ragą, marių kruizą užsisakę poilsiautojai turi plaukti ne tiesiai į Ventę, bet į Mingės kaimą Nemuno deltoje. Čia jų laukia specialiai užsakytas autobusas, vežantis į ornitologinę stotį, o paskui parvežantis atgal į Lietuvos Venecija vadinamą gyvenvietę, iš kurios vėl plaukiama į Nidą.

Kauno Tado Ivanausko muziejaus, kurio filialas yra Ventės rago ornitologinė stotis, vadovybė neseniai kalbėjosi su Šilutės rajono savivaldybės valdžia. Politikai buvo informuoti, kad artimiausiu metu planuojama įgyvendinti nemenką projektą: kurti maždaug 1,6 km ilgio naują vietinės reikšmės vandens kelią nuo seniai laivininkų naudojamo vandens kelio Atmatos upė-Nida iki Ventės rago krantinės. „Šiems ketinimams jau pritarė Aplinkos ministerija. Dabar rekonstruojamas Ventės rago molas. Jo darbai turėtų būti baigti iki Naujųjų metų. Molas bus pritaikytas švartuotis laivams, turistinei laivybai, pagilintas jo baseinas. Projektas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, jam skirta 172 tūkst. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūrai teiksime paraišką naujam vandens keliui įrengti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovas Rokas Cicėnas.

Jo teigimu, įrengti naują 25 metrų pločio ir 1,5 metro gylio farvaterį marių dugne nebus labai paprasta, nes reikės atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus: poveikio aplinkai vertinimą, įvairius tyrimus. Optimistinėmis prognozėmis, nauja atšaka laivai galėtų pradėti plaukioti ne anksčiau nei 2019-aisiais. 

Postūmis turizmui plėtoti

Jei muziejininkams pavyks įgyvendinti savo planus, tiek vandens kelio į Ventės ragą, tiek turistinei laivybai pritaikyto molo priežiūra ateityje turėtų nuolat rūpintis Šilutės rajono savivaldybė. Jos administracijos direktorius Sigitas Šeputis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jau pasirašytas ketinimų protokolas, tad atsakomybės nesikratoma. „Savivaldybė palaiko kauniečių idėją ir sutinka perimti vandens kelio atšaką, kai ji bus nutiesta. To vandens kelio tikrai labai reikia. Tai yra absoliučiai neišnaudota itin svarbaus mūsų regione turizmo verslo niša“, – kalbėjo S. Šeputis.

Ventės ragas ir jame įsikūrusi ornitologinė stotis su muziejumi, lankytojams atviras švyturys labai populiarūs nuo pavasario iki rudens. Smalsuoliai plūsta žiūrėti žieduojamų paukščių, kopia į švyturį. „Per metus mus aplanko apie 250 tūkst. turistų. Jeigu žmonės galėtų pasiekti Ventės ragą ne tik sausuma, bet ir vandens keliu, jų būtų dar daugiau. Dabar čia galima priplaukti nebent plokščiadugne arba pripučiama valtele“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys. 

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. Šepučio, į Kuršių neriją atvykusiems poilsiautojams pasiekti Ventę vandens keliu būtų ir įdomiau, ir trumpiau užtruktų. „Keista, tiesa? Žmonės plaukia pro ragą, bet negali jame išlipti, todėl daro milžinišką lankstą per Mingę. Matome akivaizdžią tendenciją: kelionės Kuršių mariomis sparčiai populiarėja. Šiemet pradėjo plaukioti laivas į Nidą tiesiai iš Šilutės uosto, ir šis maršrutas iškart sulaukė tiek vietos žmonių, tiek poilsiautojų dėmesio. Kol nebuvo uostelio Drevernoje, kaimelis išgyveno turistinę stagnaciją, o dabar ten plūsta keliautojai. Kursuoja ir laivas iš Drevernos į Juodkrantę bei atgal. Tad dar vienas vandens kelias į populiarumo viršūnėje esantį Ventės ragą tikrai reikalingas“, – pabrėžė merijos valdininkas.

Šilutės turizmo informacijos centro direktorės pareigas laikinai einanti Milda Budrevičienė „Lietuvos žinioms“ pritarė, kad vasarą Ventės ragas yra sunkiai pasiekiamas viešuoju transportu. „Tiems, kurie turi automobilius, tai neaktualu, tačiau nemažai žmonių mėgsta keliauti autobusais. Jų reisai nutraukiami pasibaigus mokslo metams, nes privatūs vežėjai apskaičiavo, kad per vasarą, kai moksleiviai atostogauja, neapsimoka vežti keleivių į Ventę. Vandens maršrutas šią problemą padėtų išspręsti“, – tikino ji. Juk plaukti Kuršių mariomis būtų ir trumpiau, ir smagiau, ir romantiškiau, nei vykti automobiliu. „Galimybės pasiekti Ventės ragą laivais laukia tiek turistai, tiek vietos verslininkai, todėl būtų ir paklausa, ir pasiūla“, – teigė Šilutės turizmo informacijos centro laikinoji vadovė.