Į Remigijus Žemaitaičio išpuolį prieš laikraštį sureagavo VSD vadovas

Tuo pačiu metu, kai Lietuvos žurnalistus apskriejo "Šilokarčemos“ išplatintas viešas kreipimasis dėl žmogaus teisių pažeidimo ir žodžio laisvės Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje klostėsi kitas netikėtas įvykis. Tą rytą, užuot pasveikinęs žurnalistus su profesine švente, jaunasis politikas R. Žemaitaitis lyg iš gausybės rago pilstė kaltinimus ir skandalingą informaciją apie nesąžiningus vietos spaudos veiksmus.

Viešajame "Šilokarčemos“ kreipimesi buvo kalbama apie partijos "Tvarka ir teisingumas“ veiklą, o šios partijos atstovas parlamente R. Žemaitaitis savo strėles nutaikė į "Šilokarčemos“ redakciją.

Spaudos konferencijoje politikas drąsiai žarstė kaltinimus spaudai

Napoleonas Bonapartas karyboje pasižymėjo ne tik tuo, kad po prancūzų granadierių ir muškietininkų batais pakišo pusę Europos žemyno. Šis karžygys plačiai naudojo karinės jėgos sukoncentravimo principą, kuris vėliau buvo taikomas daugelyje karinių susidūrimų. Pagal šią teoriją rimtos žalos oponentui galima padaryti tik sutelkus visų karinių vienetų jėgas ir smogiant į vieną tašką.

Šio straipsnio autoriui susidaro įspūdis, kad būtent taip ir elgiasi kai kurie partijos "Tvarka ir teisingumas“ veikėjai - eiliniai pėstininkai ir sotūs generolai - siekdami pakirsti "Šilokarčemą“. Tuo metu, kai Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis vietinėje spaudoje užsakinėja straipsnius apie "Šilokarčemos“ darbuotojus, jo kolega parlamente R. Žemaitaitis pasielgė "originaliau“.

Minint Spaudos atgavimo dieną parlamentaras R. Žemaitaitis surengė savo spaudos konferenciją, kurioje girdint kolegoms žurnalistams bei Šilutės rajono savivaldybės atstovams pasakojo, kad jis esą turįs informacijos, jog mįslingi oponentai laikraštį "Šilokarčema“ naudojo kaip rinkiminės kovos ginklą (tekste cituojama R. Žemaitaičio kalba yra netaisyta, įrašas iš diktofono).

<...> "Šilokarčema“ kaip ir bebūtų gaila, aš sakau, aš gerbiu laikraštį, rinkimų metu buvo užsakoma penkis tūkstančius papildomai tiražu ir Šilalėj visoj platinama. Čia yra faktas“, - tokias ir panašias kalbas tąkart nesibodėdamas viešai skėlė jaunasis politikas.

<...> ir ne paslaptis, aš dar kartą sakau, ten yra jūsų minimas šitoj vietoj labai stipriai "Šilokarčema“ laikraštis pokalbiuose. Kada pats buvęs kandidatas duoda užsakymus ir kada būtent tendencingi straipsniai apie vadinamą neva tai nacionalinį stadioną kur buvo išpūsti reikalai, apie visus kitus Vilniaus dalykus kur spausdino jūsų laikraštis po du tris lapus dėjosi, buvo platinami Šilalėje į kiekvieną pašto dėžutę. Yra pokalbiai. Ir tai yra jau fiksuota ir pradėtas tyrimas.

<...> pats kandidatas telefonu: "Važiuok į spaustuvę, jau viskas sutarta yra“. Pokalbiai yra. Labai gražiai viskas sutampa. Ir aš sakau, netgi penktadienį išvakarėse jūsų laikraštis taip buvo praneštas Šilalės tiražu, kad į kiekvieną trobą buvo atnešta. Su maisto daviniais ir papildais <...>.

<...> ir kada aš Vyriausiai rinkimų komisijai Vaigauskui paskambinau ir sakau: "Klausyk, vyksta tokie ir tokie dalykai“, nes kadangi teisiškai aš turiu teisę apskųsti ir teisę, kad būtų paneigta informacija iš manęs tik pašaipė ir pasišaipė. Sako: "Tu suprask, – sako. - Žinai, - sako. – Nu tu supranti, kam priklauso šitas laikraštis“. <...> tai aš iškart ir supratau“, - emocingai pasakojo šalies parlamente dirbantis R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaičio kalba nebuvo rišli ir neaiškiai suprantama. Tad surašę jo paties pasakytus žodžius paprašėme politiko patikslinti: ar jis tikrai kalbėjo apie Šilutės ir Pagėgių laikraštį "Šilokarčema“, apie kokius kandidatus ir kokias neteisėtas veiklas jis kalbėjo, apie kokius pokalbius jis pasakojo žurnalistams, kas dalijo laikraštį nemokamai, kada tai įvyko ir panašiai.

Tačiau gavus šilutiškio parlamentaro atsakymus, situacija netapo aiškesne...

Apie papildomą laikraščio tiražą išgirdo iš gyventojų

Raštu išdėstytuose klausimuose politiko prašėme patikslinti teiginius dėl papildomo laikraščio tiražo ir neatlygintino platinimo Šilalės rajone, jo kreipimosi ir skundų įvairioms teisėsaugos institucijoms bei mįslingo pokalbio su Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku.

"2009 m. Šilalės-Šilutės rinkiminėje apygardoje pakartotinuose rinkimuose į LR Seimą kandidatavau ir aš. Per pirmąjį rinkimų turo agitacijos periodą Jūsų leidinys Šilalės rajone buvo platinamas nemokamai. Jo platinimas buvo sistemingas ir pristatomas gyventojams tiesiai į Šilalės rajono gyventojų pašto dėžutę. <...> Konkrečiai nurodyti asmenų, aukščiau nurodytu būdu platinusių Jūsų laikraštį, nėra galimybės“, - atsakyme rašo R. Žemaitaitis.

Štai taip! Seimo narys privalo būti pavyzdžiu visuomenei, o nepakantumas nesąžiningumui turėtų būti jo gyvenimo dalis. Tačiau drąsiai žarstęs kaltinimus politikas staiga neteko galimybės įvardyti neteisėta veikla užsiėmusius asmenis!

Politikas nepatikslino ir to, kodėl apie Šilalės aktualijas nerašantis laikraštis "Šilokarčema“ turėjo būti platinamas tame rajone. Liko neaišku ir tai, apie kokius tendencingus straipsnius kalbėjo R. Žemaitaitis.

O apie papildomai užsakytą 5 000 egzempliorių tiražą šilutiškis parlamentaras sakė išgirdęs iš politinių oponentų ir iš gyventojų susitikimų metu... Taigi, tą kažkur nugirstą ir nepatikrintą informaciją politikas drąsiai tėškė savo spaudos konferencijos metu.

Norėdami įsitikinti, ar laikraštis "Šilokarčema“ buvo platinamas be leidėjų sutikimo, oficialiu raštu kreipėmės į AB „Lietuvos paštas“ Pašto operacijų tarnybos direktorę Ritą Žičiuvienę.

"Informuojame, kad Šilalės ir Šilutės paštai 2009 m. rugsėjo-lapkričio mėn. nebuvo gavę užsakymo nemokamai dalyti arba kitaip platinti Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštį "Šilokarčema“ Šilutės ir Šilalės rajonuose.

Kaip AB "Lietuvos paštas“ administraciją informavo Klaipėdos regiono vadovė Vida Pikčiūnienė, paštų viršininkai, laiškininkai patvirtino, kad patys neplatino minėto leidinio ir nebuvo gavę pasiūlymo jį platinti“, - rašoma AB "Lietuvos paštas“ atstovės atsakyme.

Siekdami sužinoti, ar be "Šilokarčemos“ leidėjų sutikimo laikraštis buvo spausdinamas papildomu tiražu, raštu kreipėmės ir į laikraštį spausdinančią UAB "Vakarų spaustuvė“. Tačiau atsakymas toks pat – jokio užsakymo spausdinti papildomą tiražą nebuvo...

Saugumo vadovas: R. Žemaitaitis nėra kreipęsis į VSD

Tąkart savo kalboje R. Žemaitaitis pasakojo ir apie pradėtus teisėsaugos tyrimus bei savo kreipimąsi į teisėtvarkos institucijas. Šilutiškis politikas tikino esą turįs raštą iš "saugumo departamento“, kuris lyg ir įrodo, kad "Šilokarčema“ dalyvavo neteisėtuose veiksmuose.

Panašią informaciją R. Žemaitaitis pakartojo ir raštu:

"Dėl Šilalės rajono komisaro ir saugumo departamento rašto informuoju, kad pasibaigus rinkimams aš žodžiu kreipiausi į įvairias institucijas ne tik dėl Jūsų leidinio, bet ir dėl kitų rinkimų metu platinamų leidinių“, - rašė Seimo narys.

Tačiau oficialus VSD atsakymas leidžia daryti išvadą, kad ir šioje vietoje politiko monologas prasilenkė su tiesa...

"Valstybės saugumo departamentas, išnagrinėjęs Jūsų prašymą, informuoja, jog Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis nėra nei žodžiu, nei raštu kreipęsis į VSD dėl nepriklausomo laikraščio "Šilokarčema“ veiklos jo atžvilgiu.

VSD nedisponuoja informacija, kuri leistų įtarti nepriklausomą laikraštį "Šilokarčema“ ar jo darbuotojus, vykdant neteisėtą veiklą“, - rašoma VSD vadovo Gedimino Grinos pasirašytame atsakyme.

Beje, iš pirmojoje straipsnio dalyje pateiktos politiko kalbos buvo galima suprasti, kad jis esą girdėjęs savo politinių oponentų pokalbių įrašus, kuriuose jie kalbėjo apie neteisėtą veiklą. Tačiau greičiausiai ir tai buvo netiesa, nes šilutiškis parlamentaras neturi VSD išduoto leidimo dirbti su slapta informacija, tad pokalbių įrašai jam negalėtų būti prieinami.

Politiko kalbos apie VRK – laužtos iš piršto

Seimo nario pasakojimai apie VRK perduotus dokumentus, atrodo, taip pat buvo iš piršto laužti. VRK pirmininkas Z. Vaigauskas patvirtino, kad jo vadovaujama komisija nėra gavusi nei iš R. Žemaitaičio, nei iš jį atstovaujančių asmenų jokių raštiškų skundų dėl "Šilokarčemos“ ar kito Šilutės leidinio.

VRK vadovas patvirtino, kad keletą kartų šilutiškis politikas jam skambino ir skundėsi esą jo oponentai prieš jį vykdo neteisėtą veiklą. Tačiau trumpų telefoninių pokalbių metu Z. Vaigauskas tik pasiūlė R. Žemaitaičiui kreiptis į VRK arba teisėsaugos institucijas.

Beje, pats R. Žemaitaitis tikina taip ir padaręs – 2010 metų gegužės 19 dieną jis esą raštu kreipėsi į laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjusį Raimondą Petrauskį, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl rinkimų metu padarytų pažeidimų. Straipsnio autorius norėtų atkreipti skaitytojų dėmesį, kad politikas į generalinį prokurorą kreipėsi dieną po to, kai gavo "Šilokarčemos“ prašymą patikslinti paskleistą informaciją. Tai reiškia, kad gegužės 7 dieną vykusios spaudos konferencijos metu jokio kreipimosi dar nebuvo...

Kaltinimais žarstėsi nebe pirmą kartą

Šio straipsnio autoriui susidaro įspūdis, kad R. Žemaitaitis jau nebe pirmą kartą pasižymi žarstydamas kaltinimus ir viešai skelbdamas sąmokslo teorijas prieš jo asmenį.

Prieš keletą mėnesių jaunasis politikas siekė išsiaiškinti, ar Tauragės apskrities policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas davė leidimą klausytis jo, kaip kandidato į šalies parlamentą, telefoninių pokalbių. Anot tauragiškių spaudos, 2009 metais R. Žemaitaitis jautėsi esąs sekamas: nežinomi automobiliai jį esą lydėdavę į susitikimus, jį esą kažkas stebėdavę, o civiliniais rūbais dėvintys pareigūnai neva siūlydavę už jį pirkti balsus...

"Tokie pareigūnų veiksmai, kurie buvo atlikti prieš mane per rinkimus, tik įrodo, kaip klaninė sistema ir susiformavusios grupuotės, įtariama, neteisėtais veiksmais, bauginimais bei grasinimais nori paimti į savo rankas valstybę bei viešais būdais užglaistyti nešvarius darbelius. Išanalizavęs esamą situaciją, darau išvadą, kad prieš mane atlikti veiksmai tendencingi, nes ir gretimuose rajonuose, kur policijos įstaigos yra pavaldžios R. Rudminui, pastebimi panašūs dalykai, - laikraštyje "Tauragės kurjeris“ kaltinimais žarstėsi R. Žemaitaitis. Tačiau čia pat pridūrė. - Tačiau šiems faktams įrodyti reikia daugiau liudytojų bei jų sutikimo bendradarbiauti su specialiosiomis tarnybomis...”

Įdomu tai, kad tąkart į pagalbą savo bendrapartiečiui "atskubėjo“ ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Komskis. Pastarasis politikas siekė išsiaiškinti, ar Tauragės policininkų viršininkas nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, tačiau vėliau Antikorupcijos komisijoje šio klausimo buvo atsisakyta.

Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir Šilalėje. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai R. Žemaitaitis apskundė Šilalės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorę Loretą Petkuvienę, kad ši esą naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniams tikslams. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jaunojo politiko skundas prasilenkė su tikrove...

Vietoj epilogo

Ko siekė rinkėjų pasitikėjimą pelnęs Šilalės ir Šilutės politikas, viešoje erdvėje nesibodėdamas taškęsis iš piršto laužtais kaltinimais Šilutės laikraščiui? Matyt, į šį klausimą turėtų atsakyti pats politikas. Mes galime tik pasvarstyti.

Galbūt ilgą laiką sostinės savivaldybės grietinėlėje plaukiojęs politikas pagalvojo, kad provincijoje galima amsėti ką tik užsigeidi, nes čia įstatymai negalioja? Galbūt jaunas ir nepatyręs politikas, bet diplomuotas teisininkas pamiršo, kad už viešai teškiamą šmeižtą kartais tenka atsakyti prieš įstatymą? Galbūt...

O galbūt šilutiškis parlamentaras taip "originaliai“ išreiškė palaikymą savo bendrapartiečiams iš Pagėgių, apie kurių veiklą tądien "Šilokarčema“ išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos žiniasklaidą? Galbūt...

Tačiau ko vertas politikėlis, kuris net išrinktas į svarbiausią šalies valdymo instituciją taip ir nesuprato, kad būtent politikas privalo būti sąžiningiausiu, doriausiu, teisingiausiu ir tvarkingiausiu bendruomenės nariu?..