Į Nidą grįš sklandytuvai

Naujoji sklandymo mokykla būtų įrengta ne senosios vietoje, kurią dabar supa miškas, bet Bulvikio rage, prie orlaivių tūpimo tako. Konkrečių žingsnių inicijuojant moksleivių sklandymo mokyklos Nidoje įkūrimą jau ėmėsi keli aviacijos klubai.

Lėktuvai dar palauks

Neseniai Neringos merijoje vyko tarpžinybinis pasitarimas dėl galimybės pradėti eksploatuoti šiuo metu nenaudojamą Nidos orlaivių kilimo ir tūpimo taką, aikštelę. Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė analizavo, ką reikia padaryti norint leisti vadinamajame oro uoste plėtoti aviacinį turizmą.

Paaiškėjo, kad bent šią vasarą mažieji, vienmotoriai lėktuvai dar negalės čia leistis, mat iki galo neatlikti reikiami aukštų medžių šalinimo darbai. Jie sustabdyti dėl prasidėjusio paukščių perėjimo sezono. Bulvikio rage peri į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti dirvoniniai kalviukai, kiti reti sparnuočiai.

Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, miškotvarkos projekte numatyti kliūčių šalinimo darbai turėtų būti tęsiami rudenį. Jo teigimu, oro uosto statinių administravimu rūpinsis pavadinimą į VšĮ Nidos oro uosto parkas pakeitusi VšĮ „Vėlingis“. Šiuo metu rengiamas kreipimasis į Vyriausybę, kad kilimo ir tūpimo takas būtų perduotas Neringos savivaldybei.

Darbo grupės atstovai iš Vyriausybės atkreipė dėmesį ir į tai, kad, be šiuo metu savivaldybės atliekamų veiksmų, turi būti parengtos ir aviacinės lauko aikštelės naudojimo skrydžiams taisyklės. Tad laukia ne vienas biurokratinis iššūkis siekiant dešimtmečius neveikiančią aikštelę paversti funkcionuojančia.

Buvusios legendinės Nidos sklandymo mokyklos vietoje dabar įrengtas jos memorialas./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Sklęsdavo nuo kopos

Vis dėlto į Nidos kilimo taką bent jau kol kas žiūrima labai optimistiškai, nes iš kelių aviacijos institucijų sulaukta iniciatyvos atgaivinti Nidos sklandymo mokyklą. 1939 metais vokiečiai sudegino visą sklandymo mokyklos bazę, tad ji toje pačioje vietoje nebegalės būti atkurta. Miške prie Parnidžio kopos dabar įrengtas mokyklos atminimo memorialas.

Nidos sklandytojų kalvė garsėjo Europos aviatorių pasaulyje. 1933 metų rugpjūčio 30 dieną mokyklos instruktorius Gregoras Heidrikis pasiekė pirmąjį Lietuvos išsilaikymo ore rekordą. Jis skriejo 3 valandas 10 minučių. 1935-ųjų birželio 5-ąją, naudodamasis audros frontu, sklandytojas Jonas Pyragius atliko pirmąjį skrydį sklandytuvu iš Nidos į Palangą (75 kilometrai). Šios mokyklos auklėtiniai yra pasiekę ir pasaulio rekordą.

Prieš karą sklandytuvai būdavo užridenami per smėlį ant didžiosios Sklandytojų vardu pavadintos kopos. Pučiant ryčiui oreiviai nuo jos tiesiog nusklęsdavo. Nutūpus tekdavo sklandytuvą vėl per vargus užstumti smėlynais ant kopos.

Reikia pedagogo

Nidoje vykusiame pasitarime dalyvavęs valstybės įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius LŽ teigė, kad idėja atkurti sklandytojų mokyklą gali būti įgyvendinama.

“Tik pirmiausia reikia pagal naujausius Europos Sąjungos reikalavimus įteisinti Nidos kilimo ir tūpimo taką Bulvikio rage. Sklandytojų mokyklos atkūrimas būtų neeilinis įvykis, nes ji buvo legendinė. Tam reikia tinkamai parengti Nidos kilimo taką, esame suinteresuoti jo sėkminga eksploatacija”, - sakė jis.

Nidos sklandytojų mokyklos atkūrimo idėja itin aktuali ir Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtai Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklai, mat būtent Nidoje B.Oškinis pirmasis Lietuvoje sklandytuvu T-1 įvykdė C piloto normatyvą.

Minėtos vaikų aviacijos mokyklos vadovas Juozas Rimkevičius LŽ teigė, kad pirmiausia derėtų išsiaiškinti, ar Neringoje būtų poreikis steigti sklandytojų mokyklą.

„Manome, kad ne tik neringiškiai, bet ir klaipėdiečiai vaikai galėtų vasarą mokytis oreivystės pagrindų sklandytojų mokykloje. Tačiau tam reikėtų ir lėšų, nes būtina parengti bei išlaikyti instruktorių, pedagogą. O dabar raginčiau neringiškius palaikyti šią idėją. Jei atsirastų pedagogas, kuris norėtų tapti savotišku mūsų aviacijos mokyklos Neringoje vietininku, padėtų statyti sklandymo mokyklos pamatus, būtume labai dėkingi“, - sakė J.Rimkevičius.

Jis tikino, kad būtų galima į Nidą iš kurios nors B.Oškinio mokyklos bazės Lietuvoje perkelti vieną kitą sklandytuvą, vienmotorį lėktuvą, komandiruoti instruktorių.

„Niekas nuo kopos juk "nebešokinės". Paprasti, labai saugūs sklandytuvai yra tempiami pririšti trosu prie vienmotorių lėktuvų. Vaikai pakyla nuo žemės metrą ar du, tad nekalbame apie profesionalų sklandymą kelių šimtų metrų aukštyje. Žinoma, reikėtų įkurti kokią nors viešąją įstaigą, pasirūpinti orlaivių laikymu kilimo take, jų apsauga. O vaikai vasaros stovyklose galėtų gyventi palapinėse“, - svarstė J.Rimkevičius.

Jis pabrėžė tikintis, kad sklandymo mokykla oficialiai leidus naudotis kilimo taku tikrai bus įsteigta, nes tai yra Nidos tradicija, savotiškas nematerialusis paveldas.