Į japonišką sodą rinkosi orientalistai

Sekmadienį nuo vidurdienio iki vidurnakčio Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime kuriamame didžiausiame Europoje japonų sode "Dainuojančių akmenų slėnis" Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos iniciatyva vyko renginys "Orientalistika istoriniuose parkuose".

Į renginį atvykusi Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi bei su savo bičiulėmis iš Kopenhagos surengė arbatos gėrimo ceremoniją.

"Mažučiuose, japonų vadinamuose "Madzuchai", ūkininko Šarūno Kosmausko ir Japonijos Žemės menininkų kompanijos kuriamas japonų sodas iš kitų tokių sodų Europos šalyse išsiskiria itin didele erdve (16 ha) ir ypatinga dvasia. Dar Alytuje yra gražus japoniškas sodas ir Vilniaus universiteto botanikos sodas kuriamas panašiu principu", - sakė garbingoji viešnia.

Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė pabrėžė, kad Lietuva jai tapo labai artima, nes lietuviškas svetingumas nenusileidžia japonų svetingumui. Ji rado nemažai dviejų kultūrų panašumų ir sakė, kad Lietuvoje apsilankę japonai ne tik nesijaučia čia svetimi, bet užmezga ryšius ir nori atvykti dar kartą.

2007 metais pasikvietęs vieną žinomiausių pasaulyje japonų sodų kūrėją, mokytoją ir meistrą Hadzimė Vatanabę ir Pasaulinės bonsų asociacijos prezidentą Hirosį Cunodą Š. Kosmauskas pradėjo kurti Dainuojančių akmenų slėnį, jau vadinamą nacionaline vertybe.

"Mes sėkmingai bendradarbiavome su bičiuliais japonais nuo 2007 metų spalio ir sekančiais metais, o 2009-aisiais nebedarėme nieko, tik pjovėme žolę, ravėjome ir prižiūrėjome plotą. Kol kas padaryta tik 10-12 procentų darbo, o kada baigsime, negaliu pasakyti. Antai Palangos parkui - 100 metų, o jo kūrimo pabaigos nematyti. Mokytojas Vatanabė tarsi spyrė man į vieną vietą, ir patikino, kad sodas bus kokį matome savo vizijoje", - sakė Š. Kosmauskas.

Pokalbininko teigimu, sunkmetis tik sustatė viską į savo vietą ir nuspręsta daugiau poilsio namelių nestatyti, bet netikėtai gimė sumanymas įrengti bonsų sodą. Žiemą sugrįžę iš Japonijos, sodo kūrėjai tai ir padarė.

---

Sodo sumanytojas neslėpė, kad japonų sode nuolat vyksta keisti, mistiniai reiškiniai. Visai neseniai tuo įsitikino skeptikų kompanija, atvykusi į mokymus Mažučiuose. Ramią, tykią dieną netikėtai vėjo sūkūrys susuko visą palapinę, skirtą 60-čiai žmonių ir kartu su šiukšliadėžėmis nuskraidino 200 metrų. Po to vėl stojo ramybė.  

H. Vatanabė japoniškus sodus kuria jau 45 metai. Penki pagal gamtos dėsnius ir Tekančios Saulės šalies kultūrines tradicijas sukurti parkai yra Australijoje, jų yra Ispanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje. Meistras sakė esąs tiek įgudęs, kad jam nė galvoti nereikia, iš karto mato, kokia turi būti sodo raida. Iš esmės kiekvienas sodas skirtingas, ir nėra lengva įgyvendinti sumanymą, tačiau širdyje labai gera tai daryti.

Japonijoje yra net sodų kūrėjų institutas, tačiau jokia akademija neišmokys jų kurti taip, kaip gali išmokyti patyręs meistras, jautrus estetas. Beje, H. Vatanabei Lietuvoje labiausiai patinka mūsų žmonės, ir jis negailėjo komplimentų lietuviškam svetingumui ir dvasingumui.

Visą vasarą japoniškame sode vyks edukacija, suaugusieji japonų meistrų bus mokomi bonsų priežiūros, arbatos gėrimo ceremonijos, kaligrafijos, ikebanų ir origamių meno paslapčių.

Na, o praėjusį sekmadienį vykusiame renginyje "Orientalistika istoriniuose parkuose" susirinkusieji gėrėjosi aitvarų baletu, o prieš vidurnaktį - pagoniškomis apeigomis, kurių metu buvo sudegintas milžiniškas žaltys, supintas iš šakalių. Mat sodas įkurdinamas IV amžių prieš mūsų erą šioje vietoje buvusioje istorinėje žemaičių žemėje Mėguvoje, šalia vieno seniausių Lietuvoje archeologų tyrinėto Kalnalaukio kapinyno. O senieji baltų gamtatikiai garbino gamtą, akmenį, medį ir gamtos stichijas - kaip ir senovės japonai.