Gyvūnų laikymas: vietoje griežtų priemonių - laisvė apsispręsti

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto posėdyje buvo paskelbta, kad daug diskusijų sukėlusių gyvūnų laikymo taisyklių svarstymas atidedamas, kol bus priimtas naujasis šią sritį reglamentuojantis įstatymas, o Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) parengs atitinkamas rekomendacijas savo narėms.

Beje, galimas daiktas, kad priėmus Gyvūnų gerovės įstatymą, taisyklės vienur sušvelnės - tarkime, projekto rengėjai siūlo neįpareigoti gyventojų rinkti kaimynų parašų, jeigu ketina laikyti keturkojį nuosavame bute, kitur - sugriežtės: pavyzdžiui, tikslinama žiauraus elgesio su gyvūnu sąvoka.

Bendrija "Be šunų"

Anot Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentės Ramunės Kazlauskaitės, dalyvaujančios įstatymo rengimo darbo grupėje, jį priėmus, planuojama parengti ir tipines gyvūnų laikymo taisykles, kurios taptų pavyzdžiu visoms savivaldybėms. Žinoma, atsižvelgiant į neišvengiamus miesto bei kaimo vietovių specifikos skirtumus.

Rengiant įstatymo projektą, pokalbininkės teigimu, vienareikšmiškai įvardyta, kad reikalavimas surinkti kaimynų parašus rengiantis savo bute įkurdinti gyvūną - neteisėtas ir negali būti privalomas. "Mūsų šalyje butas dažniausiai yra asmens nuosavybė, todėl kitas žmogus negali reguliuoti mano veiksmų joje, - akcentavo R. Kazlauskaitė. - Kai keturkojis išeina į bendrojo naudojimo patalpas, jau būtina paisyti bendrųjų taisyklių."

Gyventojams, kenčiantiems nuo perdien arba pernakt už sienos lojančių arba kaukiančių augintinių, patariama pasitelkti tradicinius metodus - kviestis policiją ir fiksuoti pažeidimus. Į atitinkamas instancijas dera kreiptis ir jeigu kaimynas paverčia savo butą antisanitarine keturkojų veisykla.

Ką daryti tiems, kurie nepageidauja gyvūnų kaimynystės? Siūloma pasitelkti užsienio šalių praktiką ir kurti daugiabučių namų savininkų bendrijas arba net kvartalus, kurie bendru sutarimu nusistatytų atitinkamas vidaus taisykles.

"Užsienyje yra namų ir kvartalų, kur nepageidaujamos šeimos su vaikais arba keturkojai augintiniai. Tai - susitarimo, bet ne įstatymo reikalas. Tačiau nepamirštant principo - tokie susitarimai, kaip ir įstatymai, negali galioti atgaline data. Taigi jeigu daugiabutyje jau gyvena gyvūnas, šeimininkas neturi būti verčiamas jo atsikratyti, bet negali įsigyti dar vieno", - komentavo pokalbininkė.

Pasak jos, kol kas šioje srityje nepavyko išvengti nesusipratimų - pavyzdžiui, įteisinus reikalavimą gauti kaimynų sutikimą gyvūnui laikyti Vilniuje, pasipylė "kaimyniško teroro" atvejai, kai, pavyzdžiui, vienas kaimynas iš kito reikalavo paisyti naujosios taisyklės ir atsikratyti jau penkerius metu laikomu šunimi.

Naujas įstatymas - konkretesnis

Šiemet šalį sukrėtę liūdni žiauraus elgesio su keturkojais pavyzdžiai paspartino gyvūnų gynėjų veiklą. Pavasarį politikai, visuomenės veikėjai bei įvairios organizacijos susibūrė į visuomeninį judėjimą "Žmonės už gyvūnus".

Jis, be kita ko, suformavo darbo grupę naujajam įstatymui rengti ir sureagavo į Klaipėdos savivaldybės planuotą gyvūnų laikymo taisyklių griežtinimą, kreipdamasis į LSA bei kitas institucijas su prašymu neskubinti įvykių ir nepažeisti gyvūnų augintojų teisių.

Naujojo Gyvūnų gerovės įstatymo, kuris pakeistų šiuo metu galiojantį Gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymą, projektas gimė panorus "kosmetiškai" pakoreguoti pastarąjį. Savo ruožtu visuomenininkai iškėlė mintį, kad šis apskritai moraliai pasenęs. Gavus Žemės ūkio ministerijos sutikimą, parengtas visiškai naujo įstatymo projektas. "Tikimės, kad Seimas jį svarstys dar šiemet", - vylėsi pokalbininkė.

"Iki šiol veikiantis senasis įstatymas - aptakus ir atsilikęs, leidžia veikti pagal daugeliui vis dar priimtiną principą "leidžiama tai, kas neuždrausta". Žiauraus elgesio su gyvūnu kriterijai jame neapibrėžti. Šiemet visuomenei atkreipus dėmesį į tokio elgesio pavyzdžius, problema iškilo naujai. Pagal dabartinio įstatymo logiką išeina šitaip: jeigu gyvūnas nuo netinkamo žmogaus elgesio su jo nenugaišo, tuomet jis nebuvęs žiaurus, jei nugaišo - "gal ir" žiaurus. Ribą nustatyti išties sunku, bet naujame įstatyme ją siekiama apibrėžti", - sakė R. Kazlauskaitė.

Dar vienas opus klausimas gyvūnų teisių gynėjams - nustatyti, kokį elgesį įvardyti kaip rūpinimąsi gyvūno sveikata, ir kokį - kaip nesirūpinimą.

"Prekybos gyvūnais parduotuovėse ir turgavietėse dabartinis įstatymas nedraudžia. Taigi tąsyti gyvūną į turgų dėžėje, laikyti narve mūsų šalyje nėra žiaurus elgesys, nors kai kuriuose kitose tai paprasčiausiai netoleruojama visuomenės, - bėdas priminė pokalbininkė. - Mūsų krašte gyvūno gerovė dažnai vertinama tik pagal tai, ar keturkojis yra pašertas ir gydomas, jeigu suserga. Politikus tik dabar pradeda pasiekti mintis, kad šuo ar kačiukas yra socialus gyvūnas, kurio psichinė būklė yra labai svarbi."