Gyvūnų kapinių idėja sklando ore

Apie mažųjų draugų kapines uostamiestyje kalbama jau daug metų, paskutinį kartą viešai diskutuota praėjusių metų rugsėjį, kai šalia Lėbartų kapinių tvoros, visai šalia žmogaus kapo, pastebėtas paminklas šuniui.

"Nuo to laiko šiame fronte nieko naujo neįvyko. Gal žmonės labai daug nori iš valdžios, bet mes laukiame privačių iniciatyvų ir jas sveikintumėme, viskas yra įmanoma.

Tik tegul nesitiki vertingos žemės - prieš keletą metų vieni verslininkai pasiūlė įrengti gyvūnų kapines, bet prašė plotų centre", - sakė už miesto turtą atsakingas Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Nelegaliomis Klaipėdos gyvūnų kapinėmis laikomas Girulių miškas, kuriame nesunku pastebėti kauburėlių, prie jų augintinių atminimui padėtų gėlių.

Lietuvoje veikia tik vienos oficialios gyvūnų kapinės - jos metų pradžioje atidarytos prie Vilniaus, tiesa, ten kol kas palaidota nedaug augintinių.

"Tą žemę Vilniaus savivaldybė valdo patikėjimo teise. Ten jau buvo užkasti keli gyvūnai, norėjosi viską įteisinti. Tai pamiškės šabakštynas. Kapines įrengę asmenys iš karto pareiškė, jog neprisiims didelės atsakomybės. Reikia tik pažymėti ribas, pastatyti ženklą, galbūt suskirstyti į plotus, kuriuose gyvūnai būtų laidojami pagal dydį.

Mes irgi nenorime kelti didelių reikalavimų. Žmogus, norintis palaidoti savo augintinį, tikrai neskubės rašyti važtaraščių ar tvarkyti kitų dokumentų. Pirmiausia reikėtų laikytis nustatytų augintinių gaišenų tvarkymo taisyklių.

Vis dėlto tai pirmosios gyvūnų kapinės Lietuvoje, praktika tik formuojasi", - sakė sostinės savivaldybės Miesto tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Saulius Valickas.

Na, o kol Lietuvoje pionieriai tik dairosi, kaip iš šios veiklos galima uždirbti, nemažai mūsų šalies piliečių savo kritusius augintinius veža į šalia Latvijos sostinės Rygos klestinčias kapines, kuriose palaidoti gyvūną kainuoja 25-500 litų.

Laikoma, jog pirmos gyvūnų kapinės įkurtos 1896 metais šalia JAV didmiesčio Niujorko.