Gyvensime švariau, bet ne pigiau

Tokia pagrindinė mintis nuskambėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir rajono gyventojų bendruomenių atstovų susitikimo su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) darbuotojais metu.

Pranešėjas Arūnas Liubinavičius pabrėžė, kad už atliekų tvarkymą ir ateityje reikės mokėti tikrai ne mažiau, nes atliekos dabar ne šiaip išmetamos, o tvarkomos. Tačiau bent jau baudų mokėti tikrai nereikės, nes KRATC vienintelis Lietuvoje įvykdė visas 2013 m. užduotis, kurios per Aplinkos ministeriją bus atiduotos tikrinti ES institucijoms.

Sutvarkius darbai nesibaigia

Stojant į Europos Sąjungą (ES) vienas iš svarbių narystės sąlygų buvo civilizuotai susitvarkyti su atliekomis. 2002 m. Vyriausybė priėmė specialų nutarimą sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje ir kiekvienoje apskrityje įkurti po RATC - pelno nesiekiančią įmonę. Visi atliekų tvarkymo plėtros darbai yra organizuojami vadovaujantis ES direktyvomis, kurių nuostatos yra perkeltos ir į valstybės strateginį atliekų tvarkymo planą.

"Jeigu anksčiau atliekos būdavo paprasčiausiai išvežamos į atvirus šiukšlynus ir toliau visiškai netvarkomos, tai dabar jos yra rūšiuojamos ir tvarkomos pagal ES reikalavimus taip, kad nekenktų aplinkai", ? sakė A. Liubinavičius.

Pirmiausia RATC turėjo likviduoti Lietuvoje apie 800 nelegalių sąvartynų (Klaipėdos regione - 39) ir įrengti naujus, atitinkančius ES reikalavimus. Klaipėdos regione buvo uždaryti 7 rajoniniai sąvartynai, kurie yra rekultivuoti ir iki šiol prižiūrimi, sutvarkyti 32 miestelių sąvartynai, kurių neliko nė ženklo.

Vien Kalotės sąvartyną sutvarkyti kainavo 14 mln. litų. Šis sąvartynas paslėptas po "kepure" ir toliau yra prižiūrimas, nes jame kaupiasi kenksmingos aplinkai nuotekos, kurios specialiais drenažo vamzdžiais nuteka į rezervuarą. Jį taip pat reikia reguliariai išsiurbti ir vežti šias nuotekas perfiltruoti.

Šiuo metu yra baigiama įrengti 17 didžiųjų atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių, kurios pradės veikti jau kitų metų pradžioje. Gyventojai patys galės į jas pristatyti dideles atliekas, pavyzdžiui, baldus. Tokios trys aikštelės jau veikia Klaipėdoje.

Rūšiuos dar intensyviau

Regioniniame Dumpių sąvartyne atliekos rūšiuojamos, o netinkamos perdirbti sudeginamos UAB "Fortum Klaipėda" termofikacinėje jėgainėje. Nuo šio sąvartyno eksploatavimo pradžios per penkerius metus dvi sekcijos buvo užpildytos 80 proc. - atvežama 200 tūkst. tonų atliekų kasmet. Jeigu nebūtų deginamos, po keleto metų tektų įrengti naują sąvartyną.

Vienas iš svarbių KRATC socialinės veiklos aspektų - prie atliekų rūšiavimo linijos įdarbinti buvę asocialūs asmenys, anksčiau vadinti "šiukšlynų žmonėmis". Tiems, kurie norėjo pradėti kitokį gyvenimą, KRATC padėjo netgi susitvarkyti asmens dokumentus. Šiuo metu tokio darbuotojo atlyginimas - apie 2 000 litų.

Dumpiuose Aplinkos ministerijos iniciatyva bus statoma nauja atliekų rūšiavimo gamykla už 41 mln. litų (81 proc. lėšų bus skirta iš ES fondų). Gamyklos pagrindinis pastatas, kuriame veiks atliekų smulkinimo, rūšiavimo, sandėliavimo ir pakavimo linijos, užims 3 272 kv. m plotą, bus 8 metrų aukščio. Numatoma, kad gamykloje dirbs 46 darbuotojai, iš jų 34 - rankinio rūšiavimo vietose. Pasak specialistų, pakaks vienos 8 darbo valandas dirbančios komandos, kad sutvarkytų visą per metus Klaipėdos apskrityje susidarantį komunalinių atliekų kiekį.

Atvežtos atliekos iš pradžių bus susmulkinamos ir nukreipiamos į sijotuvus, kuriuose atskiriamos inertinės medžiagos ir suformuojami du srautai - biologiškai skaidžių ir antrinių žaliavų. Vėliau moderniomis rūšiavimo linijomis surenkamas spalvoto ir juodo metalo laužas, atskirai nukreipiamos ir rankomis išrūšiuojamos antrinės žaliavos - popierius, stiklas, plastikas, tekstilė, mediena ir kt.

Išrūšiuoti produktai bus nukreipiami į konteinerius arba į presą, ir, esant poreikiui, supakuojami. Nesupakuoti produktai bus laikomi stoginėje, supakuoti - specialiai įrengtoje aikštelėje.

Tokią gamyklą pirmasis jau yra pasistatęs Alytaus atliekų tvarkymo centras. Tačiau dalis išrūšiuotų atliekų yra užterštos ir jų perdirbėjai nepriima. Padėtis pagerėja ten, kur yra įrengiami požeminiai konteineriai, nes juose atliekos bent jau nėra permerkiamos lietaus.

A. Liubinavičius pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje šiuo metu gyventojai išrūšiuoja 65 proc. atliekų, tačiau šioje šalyje kaip tik atsisakoma kelių rūšių "varpelių", planuojama palikti tik vieną, į kurį būtų metamos tiek plastiko, tiek stiklo ir metalo atliekos, nes netgi pažangūs norvegai neišrūšiuoja taip gerai, kaip tai atliktų technika. Todėl Norvegijoje rūšiavimą planuojama tobulinti rūšiavimo gamyklose.