Griūvantys seni pastatai – žadeikiškių skaudulys

Žadeikiškiams nemalonu dėl šių „puošmenų“, nes pro juos turistai keliauja į gretimą kaimą pasižiūrėti memorialo Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, taip pat lurdo. Kokią nuomonę jie parsiveš apie kaimą?

Pavojingos „instaliacijos“

Žadeikių kaimą garsina memorialas Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti. Ant Žvaginių piliakalnio tautodailininkų sukurtos medžio skulptūros, įprasminusios tragiškus dviejų kaimų žmonių likimus, lankomos turistų.

Tačiau prieš įvažiuojant į Žadeikius pakelės laukuose į akis krenta sugriuvęs statinys – buvusios arklidės, menančios kolūkinius laikus. O įvažiavus į kaimą prie pat pagrindinio kelio – žemėn smengantis buvęs grūdų sandėlis.

Laikas ir gamta senus medinius pastatus pavertė originaliomis „instaliacijomis“ – ko tik jose neįžvelgtų menininkas, o gal ir kam nors pritaikytų. Tik per daug rizikinga prie jų žengti artyn.

Laikas ir gamta iš buvusio grūdų sandėlio ir arklidžių sukūrė savitas, bet pavojingas „instaliacijas“, kurių negali atsikratyti Žadeikių kaimo bendruomenė.

Žadeikiškiai seniai širsta ant šių „puošmenų“ – sovietmečio reliktų, gadinančių gyvenvietės vaizdą. Juk žmonės tvarkosi pagal savo galimybes – renovuoja namus, keičia stogus, tvarko aplinką, o šalia – griuvenos.

Nemalonu, kai atvykusieji pirmiausia pamato apleistus, sugriuvusius pastatus – tokios kaimo reprezentacijos jie nenori.

Nenaudojamas sunyko

Žadeikių kaimo bibliotekininkė Vida Padleckienė, jaunystėje pagal paskyrimą čia atvykusi dirbti agronome, kalbėjo, jog iširus kolūkiui medinis grūdų sandėlis atiteko keliems bendrasavininkiams.

Bet jis stovėjo tuščias, nenaudojamas, kol sunyko. „Šalia buvusį mūrinį sandėlį ūkininkai išsaugojo – naudojasi ir dabar. Kaimo žmonės neišmano, kaip atsikratyti šiomis griuvenomis“, – dėstė žadeikiškė.

Žadeikių seniūnaitijos seniūnaitė Angelė Srėbalienė patvirtino, jog tai viena iš opiausių kaimo problemų. „Kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę. Pernai atvykęs specialistas apžiūrėjo, nufotografavo, apjuosė „stop“ juosta ir išvyko“, – sakė seniūnaitė. 

Pastatas vis labiau nyksta, keldamas pavojų aplinkiniams. Žadeikiškiai baiminasi, kas nutiktų, jeigu pasidairyti, kas yra buvusio grūdų sandėlio griuvėsiuose, užklystų smalsuolis.

Nesvarbu, kad pastatas apjuostas draudžiamąja juosta – suprask, kad nė žingsnio artyn, bet juk tai gali ne visus sulaikyti. O jeigu užgriūtų, kas atsakytų?

„Tuomet, aišku, sukrustų ieškoti kaltininkų“, – neabejojo žadeikiškiai. Ir prisiminė, jog tragiškų nutikimų griūvančiuose senuose pastatuose šalyje pasitaikė ne vienas.

Pripažinti bešeimininkiu

Ankstesniais metais „Bangoje“ rašėme apie susmegusią, keliems savininkams priklausančią daržinę Rudgalvių kaime, bet ji jau nuardyta, tik mediena neišvežta. Pasak Endriejavo seniūnijos seniūnės Laimutės Šunokienės, tik Žadeikiuose belikusios šios dvi kolūkinį gyvenimą liudijančios bjaurios, pavojingos griuvenos.

„Buvusių arklidžių savininkas gyvena Gargžduose, yra garbaus amžiaus, ir, matyt, laukia, kol pastatas visai sugrius, – svarstė seniūnė. – Buvę sandėlio bendrasavininkiai neįteisinę savo nuosavybės.

Dalis jų iškeliavo amžinybėn, o kiti nieko nedaro, jų palikuonys šio „turto“ irgi nenori įsiteisinti.“

L. Šunokienė patvirtino, jog žadeikiškiai dėl šios problemos ne kartą kreipėsi į rajono Savivaldybę, nepraleidžia progos priminti ir susitikimuose su rajono valdžios atstovais. Tačiau atsikratyti pavojingų statinių nepavyksta.

Anot seniūnės, rajono Savivaldybė turėtų grūdų sandėlį įteisinti kaip bešeimininkį pastatą, bet tai esą ilga, kainuojanti procedūra.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys: „Nustatyta, kad buvęs sandėlis neturi oficialiame registre įregistruotų savininkų, todėl galima teigti, kad jis bešeimininkis. Žadeikių bendruomenė arba seniūnija turėtų kreiptis į Savivaldybę dėl procedūros pradėjimo pastatą pripažinti bešeimininkiu, ir kreiptis į teismą.
•  
• Įstatymiškai bešeimininkis daiktas apskaitomas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jis nežinomas), buvo pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei. Šį procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie jo buvimą. 
• Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo nustatyta tvarka raštu praneša Mokesčių inspekcijai ar kitai LR Civilinio kodekso 4.58 str. 1 d. numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei informuodamas apie jo buvimą. Iki perdavimo valstybei jis Mokesčių inspekcijoje ar kitoje institucijoje turi būti tik apskaitytas. Jo apskaitą institucija vykdo surašydama Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto apskaitos aktą. 
• Apskaitymo pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra, raštiškas pranešimas Mokesčių inspekcijai ar kitai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą. Šiuo atveju Endriejavo seniūnija turėtų pasirūpinti pastato aptvėrimu, kad į jį nepatektų pašaliniai asmenys iki sprendimo priėmimo.Buvusios arklidės turi savininką, todėl bus imtasi administracinių poveikio priemonių, kad užtikrintų, jog į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys ir nepažeistų patvirtintų taisyklių. 
• Be to, informuosime atsakingą už pastatų priežiūrą Statybos ir infrastruktūros skyrių. Viešosios tvarkos skyrius gauna skundų dėl apleistų pastatų, tačiau nesprendžia klausimų dėl jų priežiūros ir naudojimo pagal paskirtį. Pagal patvirtintas taisykles Viešosios tvarkos skyrius atsakingas tik už pastatų užsandarinimą, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys ir nepaverstų jų landynėmis. 
• Ne vieną kartą po mūsų skyriaus darbuotojų apsilankymo savininkai užsandarino pastatus ar juos nugriovė.