Greitosios kvietimų per karščius nepadaugėjo

"Pasikeitė tik pagalbą kviečiančiųjų sudėtis, skambina ne tik klaipėdiečiai, bet daugiau ir poilsiautojai. Dažniausiai pasitaikančios bėdos - smulkios traumos, kraujotakos sutrikimai, perkaitimai, karščiavimai, vyresniems žmonėms pakyla kraujo spaudimas nuo karščio, nuovargio, nes atvykus ilsėtis į pajūrį daug norima pamatyti, nuveikti. Pastebėjome, kad nemažai poilsiautojų, skirtingai nei ankstesniais metais, atvyksta iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos", - pasakojo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Karštis - silpnos širdies priešas

Užėjus karščiams medikai perspėja, kad žmogui perkaisti yra taip pat pavojinga, kaip ir peršalti.

N. Dambrauskienės teigimu, karštu metu svarbu elgtis taip, kad savijauta būtų gera, ir reaguoti į organizmo signalus.

Jų nepaisant, karštą dieną gali ištikti saulės ar šilumos smūgis, nuo saulės spindulių gali nudegti oda. Ypač svarbu saugoti vaikus, kurių oda yra jautresnė saulės spinduliams negu suaugusiųjų.

"Turėjome šiomis dienomis atvejį, kai mažas vaikutis patyrė itin skausmingą pirmojo laipsnio odos nudegimą nuo saulės. Prie jūros būtina turėti galvos apdangalus, saugoti nuo nudegimų pečius, nugarą, kurie greičiausiai nudega. Gerti daug negazuoto vandens, stengtis būti pavėsyje. Taip pat svarbu atsargiai elgtis prie jūros, kitų vandens telkinių, nepulti į vandenį stačia galva", - pataria gydytoja.

Ji pasidžiaugė, kad dar neteko šią vasarą gaivinti skenduolių.

Tačiau praėjusią savaitę Smiltynės paplūdimyje staiga dėl širdies ligos numirė vyresnio amžiaus moteris. Karštis, anot N. Dambrauskienės, yra pavojingas sergantiesiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis. Mat dėl karščio ir prakaitavimo tirštėja kraujas, trinka širdies ritmas ir galvos smegenų kraujotaka, todėl gali paaštrėti lėtinės ligos.