Giruliškiai pavargo nuo traukinių

Nors Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras po atliktų triukšmo matavimų konstatavo, jog traukinių keliamas garsas viršija įstatymuose reglamentuotas normas, giruliškiams iki šiol nepavyksta pasiekti, kad traukiniai keltų kuo mažesnį diskomfortą.

Atsisuka varžtai

"Mūsų susirašinėjimai su įvairiomis institucijomis tęsiasi jau daugiau nei metus. Deja, argumentuoti prašymai atsimuša lyg į sieną - AB "Lietuvos geležinkeliai", šią bendrovę kontroliuojanti Valstybinė geležinkelio inspekcija, Klaipėdos miesto savivaldybė apsiriboja tik formaliais atsakymais ir nesivargina spręsti šios problemos", - sakė Girulių iniciatyvinės grupės narė Indrė Valionienė.

Giruliškių teigimu, problemos itin paaštrėjo prieš porą metų. Nuo 2008 m. rudens traukinių eismas esą pasidarė ne tik labai intensyvus ir triukšmingas. Žmones ypač dirgina naktinių traukinių keliamas triukšmas. Giruliškiai taip pat tvirtina, kad pravažiuojančių traukinių greitis yra neleistinai didelis, o įrengta geležinkelio pervaža yra be apsauginių atitvarų, todėl pravažiuodami gyvenvietę traukiniai signalizuoja po kelis kartus bei sukelia net už kelių šimtų metrų jaučiamą vibraciją. Arčiau geležinkelio gyvenantys žmonės pasakoja, kad dėl vibracijos net sienose esantys varžtai atsisuka.

Be to, žmones piktina tai, kad geležinkelio bėgiai neatitverti nuo gyvenamųjų ir poilsio teritorijų garsą izoliuojančiomis sienelėmis.

"Žmonės ne kartą kvietėsi visuomenės sveikatos specialistus, kad jie patikrintų triukšmo lygį ir įvertintų, ar jis neviršija normų. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad traukinių triukšmas viršija įstatymais reglamentuotas normas. Tai patvirtino ir Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Tad kyla klausimas, kodėl į šią problemą iki šiol žiūrima pro pirštus?" - klausė I. Valionienė.

Nors raštas į Susisiekimo ministeriją išsiųstas rugpjūčio pabaigoje, ministras Eligijus Masiulis vakar sakė dar jo nematęs. Tačiau jis žadėjo būtinai jį išanalizuoti ir patikrinti. Ir jei žmonių išvardinti faktai pasitvirtins - reaguoti, nes, pasak E. Masiulio, geležinkelio investicinėje programoje yra numatytos įvairios apsaugos priemonės, tarp jų ir triukšmą slopinančios sienelės.

"Visiems neįtiksi"

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovai vakar negalėjo atsakyti, koks likimas laukia Giruliuose gyvenančių žmonių. Tačiau įmonės atstovas spaudai Algis Palionis nesikuklino ir išreiškė asmeninę savo nuomonę - esą susikėlė turtuoliai gyventi į Girulius ir pradėjo reikšti pretenzijas.

Jam antrino ir bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Sigitas Kubilius.

"Vieni nori, kad traukiniai gyvenvietėse stabdytų, kiti reikalauja, kad būtų greitai ir pigiai atgabentas krovinys. Visiems neįtiksi. Reikėtų neužmiršti, kad geležinkeliai yra strateginis valstybės objektas, kuris atneša pinigus", - kalbėjo S. Kubilius.

Planai

Žinia, įmonė "Lietuvos geležinkeliai" siekia rekonstruoti Pauosčio kelyną. Be kita ko buvo kalbama, kad atliekant šią rekonstrukciją per Girulių gyvenvietę besidriekiantis geležinkelis bus iškeltas, nes būtų įrengtas aplinkkelis per Girulių mišką.

Tam, kad būtų įvykdytas šis projektas, reikėtų iškirsti apie 13 hektarų Girulių miško. Tačiau teigiama, kad vietoje visų iškirstų medžių būtų pasodinti nauji želdiniai savivaldybės nurodytoje vietoje. Dalis medžių būtų atsodinti vietoje išardytų bėgių. Jei prireiktų, būtų pastatytos ir garso slopinimo sienelės.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius pritarė Pauosčio kelyno rekonstrukcijos poveikio aplinkai ataskaitai, tačiau galutinį verdiktą turės tarti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.