Gintaro įlanka pražydo skulptūromis

Iki pat rugsėjo pabaigos vandenyje įlanką puoš keturios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos skulptūros, kurios rudenį, Baltų vienybės dieną, bus teatralizuotai sudegintos. Šiemet skulptūros kurtos baltų legendų motyvais.

„Baltų legendų tema pasirinkta neatsitiktinai. Kuršių nerija garsėja legendinėmis vietomis. Pati Gintaro įlanka yra apaugusi legendomis, nes ji susijusi su gintaro kasimu, žymiuoju Juodkrantės gintarinių amuletų lobiu. Legendomis grįžtame į praeitį, gręžiamės į savo savastį, baltišką prigimtį ir istoriją“, - teigė menininkų simpoziumą organizavusio Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Latvio Zigmundo Vilnio „Neringa“. / Kuršių nerijos nacionalinio parko archyvo nuotrauka

Kuršmarių pakrantę papuošė įspūdinga Manto Maziliausko „Marių šventyklėlė“, Mildos Repečkaitės bei Povilo Šorio „Begalinis sodas“, Valdos Verikaitės „Smeigės“ ir latvio Zigmundo Vilnio „Neringa“.

Pasak A. Feser, sudėtingiausia buvo meno kūrinius perkelti į vandenį ir pritvirtinti įlankos dugne.

„Ten dumblo storis gal 2 metrai. Viena buvo skulptūras sukurti krante, o visai kas kita – jas nuplukdyti į įlanką ir ten pritvirtinti. Pavyzdžiui, „Šventyklėlei“ prireikė net 64 atotampų, laikančių įspūdingas „žvakes“. Į pagalbą atėjo mūsų parko direkcijos žmonės, žvejai, nes skulptūros plukdytos dviem valtimis“, - pasakojo ji.

Įspūdingai atrodanti Manto Maziliausko „Marių šventyklėlė“. / Manto Maziliausko nuotrauka

Nendrinius meno kūrinius teko statyti visą dieną, tai pareikalavo daug fizinių pastangų bei išmonės. „Labai savotiška yra „Šventyklėlė“. Ją kurė architektas M. Maziliauskas. Kai nutūps ant ilgų, simbolinių žvakių paukščiai, iš tolo atrodys, tarsi liepsnos degtų. Latvis sukūrė judančią skulptūrą, mat „Neringa“ vienoje rankoje laiko Saulę, kitoje – Mėnulį. Kai skulptūra suliepsnos, tos rankos kažkaip turės sujudėti“, - paslaptis atskleidė parko vadovė.

Mildos Repečkaitės ir Povilo Šorio "Begalinis sodas". / Manto Maziliausko nuotrauka

Tradicija Gintaro įlanką papuošti nedrinėmis skulptūromis ir jas sudeginti per rudens lygiadienį radosi prieš 11 metų Juodkrantės menininko Alberto Danilevičiaus galvoje. Šiemet menininkų simpoziumui surengti ir nendrinėms skulptūroms gaminti iš Kultūros rėmimo fondo pavyko gauti 3 tūkst. eurų. Pirmąkart geriausius darbus atrinko speciali komisija, menininkai gavo ne tik nemokamą nakvynę, maitinimą, bet ir honorarą.