Gargžduose iškelta Žemaitijos vėliava

Trečiadienį, minint Durbės mūšio 751-ąsias metines (1260 m.), prie Klaipėdos rajono savivaldybės pastato Gargžduose iškelta Žemaitijos vėliava. Durbės mūšio diena dar vadinama ir Žemaičių vienybės diena, o juk žemaičių ryžtas, drąsa ir atsakomybė už visą Lietuvos valstybę labai padėjo atlaikyti kryžiuočių skverbimąsi į rytus. Apie tai kalbėjo rajono mero pavaduotojas Egidijus Skarbalius, sveikindamas visus susirinkusius prie Savivaldybės pastato ir ragindamas gerbti krašto istoriją, tradicijas ir gyventi santarvėje su visomis tautomis ir etninėmis grupėmis.

„Nuo simbolių prasideda visas gyvenimas, savo tapatybės suvokimas ir siekis ją įprasminti, tad tegul šis simbolinis vėliavos iškėlimas būna paskata dar geriau pažinti savo kraštą ir jam tarnauti, dėl jo aukotis, kaip tai darė garbingi mūsų protėviai", - sakė Egidijus Skarbalius.

Ta proga prisiminta mūšio reikšmė. Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą. Po mūšio Baltijos šalyse pasikeitė politinė padėtis: Livonijos ordinas iš Durbės (Livonijoje) ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas, Livonijos ordino ir Vokiečių ordino pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų (1260-1274 m.).

Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais. Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki XIII a. aštuntojo dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.

Mero pavaduotojas Egidijus Skarbalius simboliškai perdavė Žemaitijos vėliavą Savivaldybės administracijos direktoriui Nerijui Galvanauskui, linkėdamas, kad ši vėliava plevėsuotų įvairiomis svarbiomis progomis, - ir ne tik prie Savivaldybės pastato.