Gargždų krašto muziejuje – Žemaitijos dvarų gyvenimo atspindžiai

Pajusti laiko tėkmę kartais galima beveik fiziškai. Reikia tik įsiklausyti ir įsižiūrėti. Gargždų krašto muziejaus parengtos ir išleistos barono Eugenijaus Renės knygos „Poezija. Žemaitiški vaizdeliai“ pristatyme Jono Lankučio bibliotekoje susirinkusieji klausėsi nuščiuvę. O pakviesti į Gargždų krašto muziejų, kur atidaryta kilnojamoji paroda „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“, lankytojai žavėjosi šiuolaikiškai pateikta istorija. Buvusio Gargždų dvaro parko prieglobstyje įsikūrusiame muziejuje paroda veiks iki lapkričio 13 d.

Susiejo knygą su paroda

„Gargždų krašto muziejaus iniciatyva, Klaipėdos rajono savivaldybei finansiškai parėmus, 2016–2019 m. spaudai buvo parengta ir išleista Eugenijaus Renės poezijos vertimų knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“. Ją iš lenkų kalbos išvertė Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė. Siekiant visuomenei pristatyti šią knygą buvo nuspręsta sukurti kilnojamąją parodą, kurioje būtų pasakojama ne tik apie baronų Renių šeimą, Žemaitijoje valdžiusią Gargždų ir Renavo dvarus, bet ir apie kaimyninių dvarų valdytojus“, – idėją susieti Gargždų barono knygos pristatymą su paroda apie dvarų gyvenimą atskleidė muziejaus vyr. fondų saugotoja, menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė.

Kuo ypatinga paroda „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“? Tai, pasak muziejininkų, nėra nuoseklus pasakojimas apie garsius Žemaitijos dvarų valdytojus Kretingos grafus Tiškevičius, Rietavo kunigaikščius Oginskius, Vėžaičių grafus Volmerius ir Gargždų bei Renavo dvarininkus Renes. „Kyla klausimas, ar jie draugavo, ar bendravo, ar pykosi, ar jokio ryšio nebuvo. Iš tikrųjų tie ryšiai buvo labai glaudūs: ir giminystė, ir kaimynystė. Siejo ir lenktyniavimas, kas pirmas pasistatys elektrinę, kuri Europoje buvo naujovė, gąsdinanti paprastus kaimo žmones“, – atidarydama parodą sakė R. Šiurytė-Šimulienė. Muziejininkai parodai apie dvarus pagal temas atrinko įdomiausius faktus, kuriuos pateikė ir interaktyviai, panaudojo įvairių muziejų nuotraukas. Muziejininkų sumanymus įgyvendino individuali įmonė „Dizaino pasaulis“ Klaipėdoje.

Viename iš parodos stendų galima pasiklausyti barono Eugenijaus Renės eilėraščių, kuriuos įgarsino aktoriai Oskaras Vigonovskis ir Paulina Simutytė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Latakienė mėgavosi klausydama poezijos. Stendų temos skirtingos

Kas būdinga Lietuvos dvarams XIX a.? Kodėl šis amžius dar vadinamas pramoninės revoliucijos amžiumi? Atskiri parodos stendai pasakoja apie Vakarų Žemaitijos dvarų parkus ir žiemos sodus, švietimą ir ryšius su lietuvių tautiniu sąjūdžiu, apie literatūrą ir muziką, technikos naujoves ir kt. Iki šiol istorikai nesutaria, kur Lietuvoje buvo pastatyta pirmoji elektrinė – ar kunigaikščio Bogdano Oginskio 1892 m. Rietave, ar beveik dešimtmečiu anksčiau Kretingos Tiškevičių dvare. Dėmesį kausto ne tik stendų nuotraukos ir aprašymai, tačiau viename galima pasukti vėjo jėgainės sparnus, o jos gaminama elektra įžiebti... Rietavo bažnyčios žirondalį. „Jis iki šiol tebešviečia Rietavo bažnyčioje, o įžiebtas buvo Velyknaktį. Žmonėms atrodė ir stebuklas, ir pasaulio pabaiga vienu metu“, – demonstruodama parodos stendo detales pasakojo muziejininkė R. Šiurytė-Šimulienė.

Gamtos mylėtojai ilgiau turėtų sustoti prie stendo, kuriame sukant ratą, galima išvysti pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo, pedagogo Lauryno Ivinskio nupieštus grybus, kuriuos jis rinko Renavo apylinkėse ir aprašė dirbdamas Renavo dvare. Kitame stende – pirmojo lietuviško vaikų darželio nuotrauka ir faktai apie liaudiškų mokyklų kūrimą, Oginskių ir Renių požiūrį į baudžiavą ir kt.

Keliaus po Žemaitiją

Pamatyti parodą „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“ Gargždų krašto muziejuje galima iki lapkričio 13 d. „Paroda atsirado kaip projektas, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba. Po to ji keliaus pas mūsų projekto partnerius į Renavo dvaro sodybą, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, Kretingos muziejų, o kitais metais vasario mėnesį grįš į mūsų rajoną ir bus pristatyta Vėžaičių kultūros centre“, – vardijo R. Šiurytė-Šimulienė.

Lapkričio 16 d., šeštadienį, 10 val. Gargždų krašto muziejus organizuoja nemokamą ekskursiją „Baronų Renių keliais“. „Ekskursijos metu aplankysime Salantus su katalikų bažnyčia, užsuksime į vyskupų rezidenciją Alsėdžius, kurie XIX a. garsėjo turtingiausia biblioteka Žemaitijoje, pasivaikščiosime po didingąją baronų Renių įkurtą Renavo dvaro sodybą, o 14 val. dalyvausime kilnojamosios parodos „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“ atidaryme“, – kviečia muziejininkai. Ekskursantų prašo pasirūpinti lengvais užkandžiais, vandeniu ar arbata.

Registracija vyksta tel.: (8 46) 45 22 14, 8 656 15 501, el. p. [email protected] iki lapkričio 15 d.

Dovanodami galimybę geriau pažinti ne tik mūsų miesto istoriją, Gargždų krašto muziejaus darbuotojai tikisi sudominti įvairaus amžiaus lankytojus. Kartu su kilnojamąja paroda moksleiviams siūloma dalyvauti edukacijoje, kurioje jie galės susikurti savo giminės medį.