Gamtos kampelyje - valstybinio reketo užuomina

Jis teigia pajutęs valdžios įstaigų atstovų spaudimą ir yra įsitikinęs, jog ramybės neturi dėl įtakingų pažinčių tarnybose turinčios kaimynės.

Kaimynų pykčiai dėl žemės gabalėlio - jokia naujiena Lietuvoje, tai greičiau jau klasikinis konfliktas, o tarp Mockaičių kaime greta sklypus turinčių Zigmo Palubeckio ir Marijonos Džervienės jis prasidėjo prieš 5 metus ir tęsiasi iki šiol.

Kaimynai vienas kitą skundžia įvairioms institucijoms, įvyko ne vienas teismas. Pagal Z. Palubeckio įgalioto asmens pateiktus teismo dokumentus atrodo, kad Temidė buvo palankesnė šiam vyriškiui, tačiau jis teigia iki šiol jaučiantis, kad buvusi aukšta valdininkė bando jam pakenkti įvairiais būdais, o pati įstatymą ignoruoja.

TVORA. Nors teismas konstatavo, kad tvora pastatyta savavališkai ir užima dalį kaimyninio sklypo, ji tebestovi iki šiol.

Bylą laikėjo

Vieną 2008-ųjų dieną į savo valdas Veiviržo ichtiologinio draustinio pašonėje atvykęs vyriškis apstulbo greta pamatęs didžiulę teritoriją juosiančią aukštą betoninių plokščių tvorą. Jam iš karto kilo įtarimas, kad šis statinys užima ir dalį jo sklypo.

Bandyta užmegzti dialogą su kaimyne, kuri, pasirodo, buvo tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistė Marijona Džervienė.

Tačiau ši gražiuoju kalbėtis esą net nebandė, tad teko kreiptis į įvairias valstybines institucijas bei teismą.

Po kelerius metus trukusio bylinėjimosi buvo nustatyta, kad M. Džervienė dalį kaimyninio sklypo užėmė neteisėtai, o tvora pripažinta savavališku statiniu.

Už pirmąjį pažeidimą jai skirta piniginė bauda, vėliau savininkė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pastaroji nutartis jau įsigaliojusi apie pusantrų metų, tačiau tvora tebestovi.

Įtaria gąsdinimu

"Teismo sprendimas nevykdomas, antstolis į teritoriją patekti ir faktinių aplinkybių nustatyti negali, policija į mūsų prašymus nereaguoja. Valdininkų žvilgsnių sulaukia ne pažeidėja, o Z. Palubeckis. Atrodo, kad Klaipėdos rajone visi su ja išvien. Tai tarsi valstybinis reketas, ne kitaip. Tokius įtarimus sustiprina ir tai, jog ji anksčiau dirbo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje", - pasakojo šiuo metu Norvegijoje dirbančio vyro interesams atstovaujanti moteris.

Nuvykusi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ji sužinojo, kad teks pasiaiškinti dėl sklype esančios pirties, nors sklypas Mockaičiuose įsigytas 2001 metais, statybos vyko po įvairiausių derinimų ir kitų biurokratinių procedūrų.

"Statyba valstybinės priežiūros specialistai susidomėjo tik dabar, reikėjo aiškintis kažkokiai komisijai. Be jokio raštiško kvietimo, be kitų paaiškinimų. Atvyko prie pirtelės, parymojo ir išvažiavo", - sakė sklypo savininko atstovė.

"Nedraugiški kaimynai"

Pati M. Džervienė taip pat turi priekaištų kaimynams, o jų kalbas apie galimą spaudimą prilygino absurdui.

"Tegul patys pasižiūri, ką daro, nėra jie šventieji. Pirtelė ant valstybinės žemės stovi. Ar tai legalu?" - klausimu į klausimą atsakė ji.

Moteris pateikė kitokią ginčo versiją: esą jos lėšomis buvo įrengtas 0,5 km ilgio kelias, kuriuo naudojasi ir kaimynai, tad buvo prašymas bent iš dalies prisidėti prie išlaidų. Tuomet neva barniai ir prasidėjo, M. Džervienės teigimu, oponentai yra "nedraugiški ir nesukalbami kaimynai".

"Aš turiu verslą, dirbu ir man rietenoms laiko neužtenka. O jie užsiima visokiomis nesąmonėmis - tai akmuo ant kelio užridentas, tai elektros kabelis nutrauktas. Tiesa, už rankos nenutvėriau, bet tokią prielaidą galima daryti. Aišku tik viena - kas tai padarė, kažin ar yra sveiko proto", - pasakojo M. Džervienė.

Ji tik pasijuokė iš to, kad neva naudojasi pažintimis įvairiose įstaigose, bet prisipažino, jog kreipėsi į atsakingas tarnybas dėl to, kad Z. Palubeckio pirtelė galimai stovi ant valstybinės žemės. Be to, moteris policijai pranešė, jog įtaria kaimyną trukdantį eismui keliu užritinant ant jo akmenis, tačiau vyriškis esą išsisukinėja nuo akistatos su pareigūnais.

"Žinoma, gyvename demokratinėje valstybėje ir jie turi teisę vaikščioti po visas institucijas ir mane skųsti. Jeigu aš ką nors ir padariau nelegaliai, tai nusikaltau įstatymui, o ne jiems, ir atsakysiu kaip pridera. Ką daro jie - taip pat ne mano reikalas, tačiau lygiai taip pat atsakingi privalo būti ir kiti, kurie prasikalsta. O kas nusikalsta - spręsti ne man, o teisėjams", - teigė M. Džervienė.

"Reikia tikrinti"

Arvydas JURŠĖNAS, Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos viršininkas

Asmeniškai per savo karjerą nesu su tokiu atveju susidūręs, neturiu informacijos ir apie tai, ar šiuo metu STT atlieka panašius tyrimus.

Žinau tik tiek, kad kiekvieną atvejį reikia kruopščiai tikrinti, išsiaiškinti, kokie veiksmai buvo atlikti.

O šiaip tai žmonėms dažnai atrodo, kad juos kažkas tikrina dėl to, kad kaimynai "užsiundė", nors tai gali būti ir planinis patikrinimas.