Gaivins vandens turizmą Kuršių mariose

Daugiau kaip 12 žmonių plukdantys laivai iki šiol negali kirsti kaimynių šalių sienos, nors pagal dvišalę sutartį teisinės prielaidos tam sudarytos nuo 2009 metų.

„Tas pastatas yra vienintelis tinkamas pasienio kontrolės postui, kurio neturime. Objektas parduodamas, kaina vienu metu siekė apie 6 mln. litų. Jį nupirkus valstybei atsivertų visiškai naujų vandens turizmo galimybių, atsirastų niša verslui plėtoti. Merija tokių pinigų neturi, todėl deramasi su Susisiekimo ministerija. Šiemet šis klausimas turėtų būti išspręstas“, - LŽ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Reikia pastato

Vandens turizmas Kuršių mariose buvo viena populiariausių pramogų dar Prūsijos karalystės laikais, kai visa marių akvatorija priklausė vienai valstybei. Per dieną net keliskart garlaiviai plaukdavo iš Klaipėdos į Kranco kurortą ir užsukdavo į kitus Kuršių nerijos kaimelius.

Marioms tapus bendrais Lietuvos ir Rusijos vandenimis, laivyba jose ištisus dešimtmečius buvo paralyžiuota. Tik 2009 metais tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įstatymą, kuriuo buvo ratifikuota Rusijos ir Lietuvos sutartis dėl laivybos Kuršių mariose ir vandens keliuose Kaliningrado srityje ir Lietuvoje.

Tačiau realiai ši sutartis atvėrė mažai galimybių naudotis marių vandenimis, nes dabar plaukti iš vienos į kitą valstybę gali tik nedideli kateriai, jachtos.

„Tai laivai, kuriuose yra ne daugiau kaip 12 žmonių. Prieš tris dienas iki plaukimo reikia suderinti reikalus su valstybių pasienio tarnybomis. Tačiau pramoginiai laivai, kurie plukdo po 50 ir daugiau žmonių, šia sutartimi naudotis negali iki šiol. Plukdome žmones į Ventės ragą, Mingės kaimą, tačiau plukdyti jų į Kaliningrado sritį negalime. Lietuvoje nėra stacionaraus pasienio posto, koks yra įrengtas rusų pusėje“, - LŽ aiškino D. Jasaitis.

Esą visoje lietuviškoje Kuršių nerijoje tik Nidoje gali būti įrengtas pasienio kontrolės punktas, kitur jo negalima pastatyti dėl daugybės naujų statybų ribojimų.

„Tad dabartinis formaliai jachtų klubui skirtas pastatas Nidos uostelyje yra tinkamiausias. Kadaise jį labai keistomis aplinkybėmis leista privatizuoti. Verslininkai pastate įrengė kavines. Neseniai savininkai tą pastatą ėmė pardavinėti. Taip atsirado galimybė pradėti derybas ir išpirkti statinį, o jame įrengti laivybai būtiną infrastruktūrą. Pastato kaina buvo apie 6 mln. litų (apie 1,734 mln. eurų), bet ji per derybas turėtų mažėti“, - atskleidė meras.

Prognozuoja populiarumą

Jei pavyktų nupirkti ant valstybinės žemės stovintį prieplaukos pastatą, jam reikėtų papildomų apie 2 mln. litų investicijų.

„Turi būti pastatyta pasienio tvora - ne metalinė, o paprastesnė. Toks reikalavimas. Pastate vyktų keleivių patikra, būtų atliekamos pasienio kontrolės funkcijos. Taip pat reikia dušų, tualetų, kapitonų kambario, drabužių, burių skalbyklos, informacinio centro. Jau šį pavasarį planuojame investicijas į esamą jachtų uostelį, kuriame bus nuleistos naujos pontoninės prieplaukos jachtoms, pastatytos degalų kolonėlės, įrengti atskiri elektros įvadai“, - planais dalijosi D. Jasaitis.

Tik atlikus visus minėtus būtinus darbus atsirastų normali laivyba tarp dviejų kaimynių šalių.

„Tačiau merija neturi tiek pinigų, kad galėtų išpirkti tą pastatą. Imti paskolos irgi neketiname, nes yra svarbesnių prioritetų. Valstybės įmonė ar pati valstybė galėtų ir turėtų pasirūpinti Nidos pasienio posto įrengimu. Nes dabar Lietuva yra tas stabdys, neleidžiantis plėtoti intensyvaus, abiem šalims naudingo vandens turizmo. Sausio viduryje į Neringą atvyksta Susisiekimo ministerijos atstovų, su jais ir aptarsime šiuos klausimus“, - teigė Neringos vadovas.

Jo įsitikinimu, jei Nidos jachtų uostelyje pavyktų įrengti būtiną infrastruktūrą, turistiniai maršrutai mariomis į Kaliningrado sritį ir iš jos kaipmat taptų vieni populiariausių.

„Patikėkite, vaizdai plaukiant mariomis yra pasakiški. Rusijoje yra daug didesnės kopos, labai įspūdingi reginiai. Kelionėmis pramoginiais laivais į Rusiją yra suinteresuoti ir mūsų verslininkai, jie įsigytų papildomų laivų ir sukurtų naujų darbo vietų“, - tikino meras.

Esą pasienio poste jachtų prieplaukoje būtų ir daug paprastesnė vienkartinių vizų išdavimo tvarka, kelionių agentūros ar informaciniai centrai iš anksto sudarytų norinčių plaukioti keleivių sąrašą.

„Vokiečiai jau dabar klausinėja apie galimybes plaukioti turistiniais maršrutais ne tik mūsų mariomis, bet ir Kaliningrado srityje. O ir rusai teigė, kad tikrai pasinaudotų galimybe greitai ir romantiškai nuplaukti į Nidą. Abipusė nauda čia akivaizdi, bet kol Lietuva nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų, nieko ir nevyksta“, - sakė D. Jasaitis.

Bendrovė svarsto

LŽ duomenimis, viena iš valstybės įmonių domisi jachtų klubo pastato pirkimu, - tai AB Smiltynės perkėla. Šios bendrovės vadovas Darius Butvydas šios informacijos neneigė.

„Pasitarimų, svarstymų yra, bet sprendimų - dar ne. Žinoma, jei įsigytume tą pastatą, jame būtų ir Smiltynės perkėlos bilietų kasos, galbūt pailgintas greitaeigio katamarano maršrutas Klaipėda-Nida. Mums tikrai būtų įdomu plėtoti naują vandens maršrutą į Kaliningrado sritį, bet tam reikia pasienio kontrolės posto“, - LŽ sakė jis.

Bendrovės vadovas patikino, kad tokiu vandens keliu tikrai naudotųsi tiek Lietuvos, Rusijos, tiek kitų šalių turistai, kuriems Kuršių marios ir nerija yra vienas patraukliausių Rytų Europoje rekreacinių vietų. „Tikrai žinau, kad ir Rusijoje jau yra norinčiųjų plukdyti žmonių grupes į Nidą ar Klaipėdą“, - teigė D. Butvydas.

Neringos meras D. Jasaitis pridūrė, kad atvėrus vandens kelius didesnėms turistų grupėms būtų galima populiarinti dviračių turizmą didesnėje Kuršių nerijos dalyje.

„Rusai žada įrengti dviračių taką nuo Rasytės iki Nidos. Sėdai į laivą, nuplaukei į Rasytę, ten persėdai ant dviračio ir grįžai. Arba priešingai. Tad tas vieno pastato išpirkimas suteiktų nemažą postūmį plėtojant ekologiškas keliones Kuršių marių regione“, - pažymėjo jis.