Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjas docentas dr. Vytautas Mažeika sako nematantis nieko nuostabaus, kad ežiai vaikšto po miestą.
"Atšilus orams šie žvėreliai išlenda iš pusrūsių, palėpių ar lapų, šakų krūvos, urvo po medžio šaknim, žodžiu, slėptuvėje, kur peržiemojo, ne vieną mėnesį neėdę, ir pradeda ieškoti vabzdžių, sliekų, šliužų, kartais - pelių ir varlių. Neėdę gali išbūti dėl kritusios temperatūros, kaip lokiai ir šikšnosparniai", - teigė jis.
Pasak jo, dieną ežiai randa slėptuvę, o naktį migruoja, nes ieško geresnės vietos bei sau poros. Palikuonių šie padarėliai gali turėti net iki devynių. Ežiai naudingi žmogui tuo, jog daržuose, soduose naikina šliužus ir kitus kenkėjus. Ypatingi tuo, jog ginasi spygliais ir susisuka į kamuoliuką, deja, nuo automobilio ratų tai jų negelbsti.
Lietuvoje gyvena tik viena ežių rūšis - baltakrūčiai (ant pilvo yra balta dėmė), bet Vakarų Europoje ar Centrinėje Azijoje jų yra daugiau, o štai Latvijoje, Estijoje jų yra dvi rūšys - baltakrūtis ir paprastasis.
Rašyti komentarą