Estakadą pastatys 2016 metais?

Teisės aktai, kurie įsigaliojo nuo sausio pirmos

R.Žemaitaitis plačiai pristatė tuos įstatymus ar įvairių valstybės institucijų nutarimus, kurie įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Kadangi ne vienas jų buvo priimtas ankstesnio Seimo, kurio narys buvo ir pats R.Žemaitaitis, jis beveik visuos juos pakomentavo ir atkreipė dėmesį į jų pagrindines vietas, bei tai, kokių pasekmių galima laukti.

O pradėjo jis nuo to, kad įsigaliojo naujas žemės ūkio žemės apmokestinimas. Dabar žemės mokestį galima diferencijuoti pagal tai, kaip žemės ūkio paskirties žemė naudojama. Mokesčių žirklės gan didelės – nuo 0,1 iki 3 procentų žemės vertės. Savivaldybės galės nustatyti jį pagal žemės naudojimo efektyvumą. Šis klausimas yra aktualus jau seniai, tačiau į tokią neteisybę atkreipė jo dėmesį Juknaičių, Pašyšių bei kitų vietų žemės turėtojai, kurie mokėdavo tiek pat, kiek šalia neprižiūrimų žemių savininkai. R.Žemaitaitis paminėjo, kad žemė, kaip investicija, jau seniai tapo ne Šilutės rajono gyventojams, ypač šalia Saugų, Vilkyčių ir kitų patrauklių vietų.

Nuo metų pradžios taip pat atsirado galimybė diferencijuoti ir neprižiūrimų pastatų savininkams. Skirtingas nekilnojamo turto mokestis bus vienas iš svertų, kuriuo bus galima versti neprižiūrimų pastatų savininkus su savo turtu elgtis atsakingai. Šią teisės normą inicijavo rusniškiai ir kintiškiai, kurių miesteliuose yra ne tik kraštovaizdį gadinančių, bet ir pavojų aplinkiniams keliančių pastatų. Čia be diferencijuoto nekilnojamo turto mokesčių, jei jis nepaveiks, turtas galės būti konfiskuotas ir parduotas iš varžytinių. Panašiai bus elgiamasi ir su dar vis esančiomis apleistomis fermomis, kurių savininkai nenustatyti.

Įsigaliojusios naujos mėgėjiškos žvejybos taisyklės, po kurių pataisų rusniškiai gali žvejoti nemokamai, dar turėtų būti tobulinamos, nes pataisa apėmė tik dalį šalia marių gyvenančių žmonių. R.Žemaitaitis kalbėjo ir apie tai, kad netrukus bus griežtinama atsakomybė už brakonieriavimą vandens telkiniuose. Jis sakėsi su gamtos apsaugos specialistais atkreipęs dėmesį, kad nors Kniaupo įlanka ir yra Nemuno deltos regioniniame parke, tačiau čia žvejojama pagal atskiras taisykles. O savaitgalį apsilankęs su jais tose vietose, pasibaisėjo žvejybos taisyklių pažeidimais. Artimiausiu metu bus griežtinamos ir baudos už brakonieriavimą ženkliai – apie tai jau kalbėta su Aplinkos ministru.

Nuo sausio pirmos dienos vėl grįžtama prie PVM sumažinimo spaudai. Tačiau bent pusę metų bus stebima padėtis šioje sferoje, nes ankstesni pavyzdžiai, kai sumažinus PVM viešbučiams už apnakvyndinimo paslaugas, kainos užuot sumažėjusios – išaugo. Vėliau vėl grįžęs prie šio klausimo R.Žemaitaitis sakė, kad su kitomis šalimis besiribojančių rajonų žiniasklaidos atstovai, laikraščius bei žurnalus spausdino Lenkijoje, Latvijoje, taip duodami galimybę uždirbti kitų šalių verslo bendrovėms. Todėl ir bus bandoma apskaičiuoti, kiek žalos padarė prieš ketverius metus įvykusi naktinė mokesčių reforma. Jis taip pat pastebėjo, kad iki minimalaus PVM mažėja ir pervežimo autobusais paslauga. Tačiau tik kai kuriuose miestuose bei rajonuose bilietai atpigo, kai kur ne. Todėl po kurio laiko bus stengiamasi pamatyti, ar tam turėjo įtakos neefektyvus valdymas, ar kitos priežastys. Taip pat pripažino, kad rajonų autobusų parkai labai sunkiai ,,išgyvena“. Buvo kalbėta ir apie įsigaliojusį Alkoholio kontrolės įstatymą, kai uždrausta pardavinėti alų ir kitus lengvus gėrimus didesnėse nei 1 litro talpos plastmasiniuose buteliuose. Dėl to sukilo aludariai, kurie kreipėsi užtarimo į ES institucijas. Ekonomikos komiteto pirmininkas pastebėjo, kad jo žiniomis tik parduodama 3–4 proc. vietoje išvirto alaus, o apie 6 procentus yra importuojama iš kaimyninių valstybių.

Dar R.Žemaitaitis kalbėjo apie minimalios algos padidinimą. Vienas jo galimų siūlymų, kad darbdaviai darbuotojui sumokėtų algą su visais mokesčiai, o žmonės turėtų patys juos sumokėti. Tuomet daugeliui būtų daug aiškiau apie atlyginimą ir mokesčius kalbėti. Kalbėjo Seimo narys ir apie mokinio krepšelio panaikinimą, kuris iškreipia daugelį dalykų. Tai jau įrašyta šios Vyriausybės programoje. Pasakojo R.Žemaitaitis apie padidintą privalomos sveikatos draudimo mokestį. Čia, pastebėjo R.Žemaitaitis, reikia labai kontroliuoti bei būti atidiems, nes Lietuvos Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą. Tad reikia išsiaiškinti, iki kokio lygio Konstitucijoje minima garantija turi būti suteikiama. Kalbėjo ir apie tai, kad pavyko šiek tiek sumažinti elektros kainą. Tačiau atkreipė dėmesį, kad po kelerių metų elektra gali brangti dar labiau, nes privaloma tvarka yra įsipareigota supirkti saulės energiją. Tai ankstesnės valdžios įsipareigota tinkamai neįsigilinus ir nesutvarkius šios ekonomikos srities.

 
Melioracija, potvyniai ir estakada

R.Žemaitaitis atkreipė dėmesį, kad niekaip nepavyksta išjudinti su melioracija susijusių dalykų. Kaip ir ankstesniais metais Šilutės rajonas sulyginamas su bet kuriuo rajonu ir iš esmės melioracinei sistemai prižiūrėti, jau nekalbant apie jos rekonstrukciją ar remontus, valstybės biudžete lėšų beveik tam neskiriama. Juk pamarys labai skiriasi nuo, pavyzdžiui, sausomis žemėmis pasižyminčios Varėnos.

Pasakojo ir apie būtinybę paruošti Potvynių įstatymą, kad visiems būtų aišku, kas už ką atsako ir kaip įvairios ekstremalių situacijų žinybos turėtų dirbti kilus pavojui. Pavyzdžiui, potvynio bangai pralaužus ledus Pagėgių savivaldybėje, Rusnės gyventojai turėtų gauti pranešimus trumposiomis žinutėmis, kad būtų pasirengę gelbėtis patys ir gelbėti savo turtą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas pripažino, kad Vyriausybės programoje nėra numatyta statyti estakados per užliejamą kelią į Rusnę. Nėra skirta pinigų kokiems nors darbams ir šių metų valstybės biudžete. R.Žemaitaitis turėjo paskaičiavimus, kad estakados pastatymo kaina vargiai ar kada atsipirks. Pavyzdžiui, praeitais metais kėlimas per užlietą kelio ruožą atsiėjo 8 000 Lt. Per vieną didesnių 2010 metų potvynių – 28 000 litų. O planuotos 420 metrų estakados pastatymas atsieitų virš 20 milijonų, jei ne daugiau. Tuo pačiu jis siūlė atkreipti dėmesį į kitas būsimas problema – anot jo, pastačius Priekulės aplinkkelį, suintensyvės eismas pro Šilutę į Klaipėdą. Todėl pakvietė Savivaldybės vadovus atkreipti dėmesį į tai ir visokiais būdais dėl kelio į Klaipėdą remonto, spausti respublikinę valdžią.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Šilutės merės pavaduotojas neiškentė nepaklausę, kad nejau per tiek metų, turėdami ne vieną Seimo narį, o paskutinėje kadencijoje ir vietinį Audrių Endziną, kurio partijos pirmininkas buvo Susisiekimo ministras, per tiek metų negalima išspręsti tokios, palyginus valstybės mastais, nedidelės problemos.

Čia žodžio paprašė Seimo narys Artūras Skardžius. Jis sakė, kad penktadienį bendravo su Automobilių kelių direkcijos vadovais ir aiškinosi įvairias su šia situacija susijusiais klausimais. Pasirodo, yra visa nuo 1980 metų pradėtos spręsti šios problemos dokumentacija. Kelius administruojančios organizacijos atstovai mano, kad reikėtų statyti daug rimtesnę estakadą, kuri turėtų būti apie kilometrą ilgio. Šiuo metu, informavo žiniasklaidos atstovus A.Skardžius, yra parengti planai, kaip šią problemą būtų galima išspręsti. Kelių direkcija savo lėšomis tęs pradėtus projektavimo bei kitokius darbus. Tačiau vis dėlto Seimo narys pastebėjo, Savivaldybei reikės išspręsti abipusio kelio bei būsimos estakados žemės nuosavybės klausimus, nes tai ilgai trunkantys procesai. Ir jei viskas bus, kaip šiuo metu planuojama, su visais pasirengiamaisiais ir statybos darbais, estakada jau važiuotumėme 2016 metais.

Tuo pačiu jis pastebėjo, kad dažnai trūksta koordinacijos ne tik iš įvairių žinybų, bet ir pareigūnų pusės: savaitgalį potvynio zonoje lankėsi Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas. A.Skardžiaus ir premjero Algirdo Butkevičiaus nuomone, tai buvo nereikalingas ir gan brangiai kainavęs vizitas, juo labiau, kad potvynis jau ėmė slūgti. A.Skardžius paminėjo, kad norėtų iš ministro sužinoti, kiek mokesčių mokėtojams kainavo pasiskraidymas malūnsparniu virš potvynio zonos.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Šilutės rajono merė Daiva Žebelienė sakė, kad Seimo nariams yra paruoštas nemenkas paketas įvairių klausimų ir įpareigojimų, kuriuos ji netrukus po susitikimo ir perdavė pastariesiems. Baigdamas spaudos konferenciją A.Skardžius sakė, kad šiuo metu yra derinamas Šilutės rajono merės D.Žebelienės ir Vyriausybės vadovo A.Butkevičiaus susitikimo laikas. Tuomet jis galėtų priimti Šilutės savivaldybės delegaciją, kuri galėtų įvardyti rajono problemas bei galimus jų sprendimo kelius.