Elektroninis bilietas - lyg keiksmažodis

Pasak jų, iki šiol autobusuose neveikia bilietus turintys spausdinti aparatai, beveik pusė stotelėse įrengtų informacinių švieslenčių iš viso nedirba, o likusios rodo "vėjus". Negana to, mažiausios kainos pasiūlymą pateikusio ir dėl to konkursą laimėjusio tarptautinio konsorciumo rangovai nenori paaiškinti, kaip įdiegti valandinius bilietus.

O 23 ir 24 maršrutais keleivius vežantys verslininkai, vykdydami konkurso reikalavimus sumokėję dešimtis tūkstančių litų ir pas tuos pačius rangovus užsisakę informacines švieslentes, jų nesulaukia beveik pusantrų metų, nors įrenginiai turėjo būti pagaminti per tris mėnesius.

Problemas jau kurį laiką transportininkai ir Klaipėdos savivaldybė bando spręsti teismuose. Dėl panašių bėdų bylinėjasi ir Vilniaus valdžia.

Tuo metu minėto konsorciumo dalyviais esantys Lietuvos verslininkai baksnoja į kolegas iš Lenkijos, kurie esą yra pagrindiniai organizatoriai.

NULIS. Kiekviename autobuse yra įrengti spausdintuvai, kurie turėtų vykdyti bilietų išdavimo funkciją ir taip palengvinti darbą vairuotojams bei autobusuose parduodamų bilietų apskaitą, bet jie iki šiol neveikia. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Laukia nesulaukia

Dar 2011-ųjų vasarą konkursus nuo tų metų rugsėjo vežti keleivius naujais maršrutais 23 (Miesto ligoninė - Žaliasis Slėnis - Miesto ligoninė) ir 24 (Atgimimo aikštė - Karklė) laimėję verslininkai buvo įsipareigoję transporto priemonėse įrengti informacines švieslentes. Pradėjus domėtis, kodėl iki šiol jų nėra, paaiškėjo, jog tai - tik aisbergo viršūnė.

Pasak VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio, minėtais maršrutais keleivius vežanti bendrovė "Autoklasrida" padarė viską, kas iš jos reikalaujama - užsakė švieslentes, tačiau jų niekaip nepagamina rangovas.

"Autoklasrida" turėjo kreiptis į tą patį rangovą, kad būtų įmanoma švieslentėse skelbti kuo daugiau informacijos. Pavyzdžiui, 26-ojo maršruto autobusiukuose, vežančiuose į Radailius ir Šimkus, yra kitokios švieslentės, tad galima matyti tik važiavimo kryptį. Visa bėda, kad "Autoklasrida" įklimpo taip, kaip ir mes, tad iki šiol yra maitinama tik pažadais", - sakė G. Neniškis.

"Autoklasridos" direktoriaus Sauliaus Zakarausko teigimu, įmonė rangovams sumokėjo didžiąją dalį visos sumos - apie 17 tūkst. litų. Liko sumokėti tik apie 4 tūkst. litų.

"Vis žada, o mes laukiame, tikimės, kad neapgaus. O kas belieka", - sakė S. Zakarauskas.

"Vakarų ekspresui" pradėjus domėtis šia istorija, "Autoklasrida" sulaukė oficialaus rašto iš Slovakijos įmonės "Emtest a.s." partnerių Lietuvoje - bendrovės BAI - kad švieslentes ji gaus per porą savaičių, o viskas esą užtruko dėl gamintojų kaltės.

Bylinėjimasis ir ikiteisminiai tyrimai

Pasak G. Neniškio, dėl elektroninio bilieto projekto, kuriam vadovavo Vilniaus savivaldybė, kyla ir kur kas daugiau bei rimtesnių problemų.

"Kiekviename autobuse yra įrengti spausdintuvai, kurie turėtų vykdyti bilietų išdavimo funkciją ir taip palengvinti darbą vairuotojams bei autobusuose parduodamų bilietų apskaitą, bet jie iki šiol neveikia. Iš 17 stotelėse įrengtų informacinių švieslenčių aštuonios iš viso neveikia. Visose kitose pateikiamas netikslus autobusų atvykimo laikas. Gerai, kad čia nors kitą keleiviams naudingą informaciją galime skelbti. Iki šiol negalime įdiegti ir valandinių bilietų", - pasakojo G. Neniškis.

Anot jo, neradus kompromiso su rangovu - konsorciumu, sudarytu iš Lietuvoje veikiančios UAB "Atea", lenkų "Sygnyt S.A." ir slovakų "Emtest a.s." - Klaipėdos savivaldybė dar 2011-ųjų lapkritį kreipėsi į teismą, kad jis įpareigotų pašalinti bent jau akivaizdžius trūkumus.

"Čia iškilo dar viena bėda - visus teisminius dokumentus reikia versti į anglų, slovakų, lenkų ir norvegų kalbas, nes konsorciumo pasamdyti draudikai yra iš Norvegijos. Visa tai labai smarkiai vilkina teismo procesą ir iki šiol jis nėra pajudėjęs iš mirties taško", - sakė G. Neniškis.

Anot jo, valandiniai bilietai, veikiantys bilietų spausdintuvai ir informacinės švieslentės - yra minimalus variantas, ko norėtų Klaipėdos transportininkai, nors iš esmės normaliai funkcionuojant tokiai sistemai galima būtų diegti ir daugiau naujovių.

Beje, dar 2011-ųjų pradžioje lenkai "Sygnyt S.A." buvo atsiuntę perspėjimą KKT, kad išjungs elektroninio bilieto sistemą dėl neva nesumokėtų pinigų už atliktus papildomus darbus, ir taip padarė.

"Po nuotolinio lenkų prisijungimo sistema buvo sutrikusi beveik dienai. Atstatėme ją savo pajėgomis, o vėliau kreipėmės į policiją, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nuo to laiko, jei yra poreikis, lenkams leidžiamas tik vienkartinis prisijungimas ir visą laiką jų vykdomus darbus stebi mūsų informatikas", - detektyvinę istoriją pasakojo KKT direktorius.

Vilniaus savivaldybė minėtąjį konsorciumą irgi yra padavusi į teismą, tačiau kol vyksta teisminis procesas, šios savivaldybės administracijos E. miesto departamento direktorius Jonas Pidkovas nekomentuoja, kokios pretenzijos yra iškeltos.

Vargs iki 2014-ųjų vidurio

Pasak G. Neniškio, geriausia situacija yra Kaune, nes čia transportininkai dar iki minėtojo projekto pradžios buvo įsigiję elektroniniams bilietams skirtus komposterius, tad jiems iš konkursą laimėjusio konsorciumo reikėjo pirkti ir kitokį apskaitos centrą.

"O mes dabar pagal išgales patys bandome perprasti sistemos subtilybes, darbuotojai mokosi, kad kuo daugiau darbų galėtume atlikti savo jėgomis. Pavyzdžiui, visuose naujaisiais maršrutais vežančiuose raudonuosiuose autobusiukuose įrangą sumontavome jau patys. Su esama įranga turime dirbti mažiausiai iki 2014-ųjų birželio, nes ji įsigyta naudojant Europos Sąjungos paramą", - sakė KKT vadovas.

Pasak jo, visą projektą bei konkursines sąlygas rengė Vilniaus savivaldybė.

"Tada, 2004-aisiais, mes džiaugėmės, kad Vilnius sutiko ir Klaipėdą priimti į šį projektą, nes iš pradžių jis buvo numatytas vykdyti tik sostinėje ir Kaune. Klausė ir mūsų nuomonės dėl konkurso sąlygų, bet reikia pripažinti, kad tada tik toks supratimas apie tą elektroninį bilietą ir tebuvo. Uostamiestis dar prieš tai savarankiškai bandė ieškoti europinės paramos, bet buvo paaiškinta, kad pavienių miestų projektai nėra remiami. O kai susivienijo Vilnius su Kaunu ir dar priėmė mus, tai parama atsirado", - pasakojo G. Neniškis.

"Nedavė planuotos naudos"

Valstybės kontrolė dar 2011-ųjų spalį pranešė nustačiusi, kad el. bilieto projektas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai.

"Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 milijono litų, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 milijono litų. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 milijono", - tada aiškino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Klaipėdai išleista dalis siekia apie 2,7 mln. litų.

Anot kontrolierių, el. bilieto projekto įgyvendinimas nebuvo sklandus ir užtruko dėl įvairių priežasčių. Taip pat buvo vėluojama teisiškai reglamentuoti el. bilieto sistemas, šalyje nesuformuota viešojo transporto el. bilieto sistemų kūrimo ir plėtros politika. Šioje srityje pasigesta centrinės valdžios, savivaldybių, viešojo ir privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo.

Konstatuota, kad savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas.

Nors el. bilieto sistemos turėjo leisti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose naudotis tuo pačiu bilietu, jos taip ir liko nesuderintos.

"Atsakingi lenkai"

Arūnas BARTUSEVIČIUS, UAB "Atea" vadovas
Tikrai nežinau visos situacijos, nes konsorciumo lyderiai buvo lenkai, mes tik atlikome vadinamuosius juoduosius darbus - klojome laidus ir kita. Tiesiog buvome kaip subrangovai.