Žiemos atrakcijų išsilgusiems žmonėms Nemuno deltos regioninis parkas (NDRP) pirmą kartą rengia unikalias ekskursijas, susijusias su senuoju pamario gyventojų amatu. Mat Nemuno deltoje užšalus vandens telkiniams tebeinama ant ledo pjauti nendrių, kurias senieji pelkininkai vadindavo triušiais.
Tokios ekskursijos bus organizuojamos iki vasario 28-osios, o dalyvauti edukacinėje nendrių pjovimo veikloje jau pageidauja ir vilniečiai, ir kauniečiai.
Dar gyvas paveldas
Pasak NDRP rekreacininkės Aurelijos Jakštaitės, nendrės pjaunamos ir rišamos tik žiemą, todėl dalyvauti egzotiškose ekskursijose siūloma tik dabar. „Norintiesiems jose dalyvauti reikia surinkti mažiausiai 10 žmonių grupę ir, suderinus su parko direkcija, atvykti į Šilutę arba Rusnę. Iš ten žmonės bus palydimi į nendrių pjovimo vietą Rusnės apylinkėse. Atvykus į vietą nendrių pjovimo ir rišimo specialistas ūkininkas papasakos, parodys, kaip ir su kuo senovėje buvo pjaunamos nendrės, kaip jos rišamos. Visa tai bus galima mėginti padaryti savo rankomis“, - LŽ pasakojo ji.
Taip atrodo senovinis nendrių kirtimo dalgis, kurį ledu stumdydavo du vyrai. /Deniso Nikitenkos nuotr.
Už ekskursiją ir gido paslaugas, ypatingą nendrininkų košę, pagal specialų receptą verdamą išskirtinai vyrų, žmogui reikia susimokėti 30 litų, naudotis savo transportu. „Nendrių pjovėjas dirba savo darbą, o ekskursija atima jo darbo laiką, tad už šią veiklą tenka sumokėti. Nendrynuose praleisime kelias valandas, išmoksime pjauti, rišti nendres, sužinosime daug įdomybių apie šį Nemuno deltoje iki šiol gyvą retą amatą“, - pasakojo NDRP darbuotoja. Anot jos, apie nendrių pjovimo paslaptis pasirengęs papasakoti Rusnės salos ūkininkas Alfonsas Edmundas Demereckas, valdantis didelius nendrynų plotus ir kertantis nendres stogams dengti bei tvoroms statyti. Teigiama, kad šiemet nendrės užaugo tinkamo dydžio ir daugumos jų skersmuo yra pats geriausias stogui dengti - 4-6 milimetrų.
[Taip atrodo senovinis nendrių kirtimo dalgis, kurį ledu stumdydavo du vyrai. /Deniso Nikitenkos nuotrauka.] Taip atrodo senovinis nendrių kirtimo dalgis, kurį ledu stumdydavo du vyrai. /Deniso Nikitenkos nuotrauka.
Triušiai – tai nendrės
Šilutės istorijos muziejaus direktorė Roza Šikšnienė LŽ pasakojo, kad su nendrių pjovimo etninėmis subtilybėmis tenka susidurti vien išgirdus, kaip vadindavo surištus nendrių ryšulius (kapas) senovėje. „Pamaryje visi žino, kas yra triušiai - nendrės, surištos į kapą. Pamenu, kai vienas muziejininkas balsiai prasitarė einąs taisyti padargo triušiams pjauti, kai kurie tai išgirdę žmonės pasibaisėjo. Manė, žmogus skers naminius kiškius, kurie didžiojoje Lietuvoje vadinami triušiais. O pas mus, tik kitame krante, Kuršių nerijoje, net Triušių įlanka yra, ir ji visai nesusijusi su gyvūnais, tik su nendrėmis“, - šypsojosi muziejaus direktorė.
Vėl populiarėja ir nendrėmis dengti stogai, mat jie - itin ekologiški, estetiški, o ši žaliava ir pats darbas dabar kainuoja nemenkus pinigus. Tačiau taip buvo ne visada. „XX amžiaus pradžioje nendrėmis dengtas namo stogas buvo neturtingo žmogaus namo simbolis“, - LŽ pasakojo Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Įdomu ir tai, kad prieš šimtmetį kiekvienam nendrėmis dengtu stogu namui buvo keliami itin griežti priešgaisriniai reikalavimai. „Senieji rusniškiai pasakojo, kad galėjai gauti labai didelę baudą, jeigu ant namo stogo pašlaitėje nekabojo odinis kibiras su metaliniu kabliu. Mat nendriniai stogai gali greitai užsiliepsnoti, o degant namui žmogus puola į paniką. Tam, kad jis nesiblaškytų ieškodamas, kuo nešti vandenį, matomoje vietoje privalėjo kaboti kibiras. O metalinio kablio reikėjo norint greitai išardyti degantį nendrinio stogo plotą, kad ugnis nebesiplėstų“, - atskleidė ji.
Nendres vadinamieji pelkininkai, pievininkai (Nemuno deltos žemupio gyventojai) kirsdavo ypatingu dalgiu. „Tai dvi į trapeciją sujungtos medinės kartys su pertvaromis ir labai aštriu peiliu gale. Tarp dviejų pertvarų įsilipę du vyrai ledu stumdė šį padargą, o priekyje esantis peilis nendres gražiai guldė ant medinių trapecijų. Trečias vyras eidavo iš paskos ir paimdavo nendres, o kai jos suguldavo į kapą, jas surišdavo“, - pasakojo B.Servienė.
Rašyti komentarą