Duomenų bazėse - gyvi mirusieji

Su tokia makabriška situacija susidūrė klaipėdietė Eugenija.

Moteris "Vakarų ekspresui" papasakojo, kad praėjus 10 metų po seno paso išdavimo dėl naujo kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Migracijos skyrių ir čia sužinojo tai, kas ją privertė krūptelėti: šešerius metus mirę tėvai - gyvi.

Eugenija teigė patyrusi didelį šoką, nes buvo sutvarkiusi visus dokumentus, gavusi tėvų mirties liudijimus.

Migracijos skyriaus pareigūnės moteriai pasiūlė parašyti pareiškimą, ir tada tėvai bus "padaryti mirusiais".

Eugenija liūdnai juokavo, kad gal verta pabandyti gauti pažymą, įrodančią, kad jos tėvai - gyvi. "Kiek nervų, sveikatos! Kuo tada galima pasitikėti, jei net tokiose institucijose klystama? Gal aš ne viena, susidūrusi su tokiu atveju?" - klausė moteris.

Pasirodo, Eugenija iš tiesų ne vienintelė, patekusi į panašią situaciją.

"To net nepavadinčiau problema, tai greičiau netikslumas. Kasdien randame 15-16 tokių neatitikimų su duomenų bazėje esančia informacija. Todėl ir teiraujamasi apie tėvus - tai natūralus klausimas. Klausiame tam, kad viskas būtų išspręsta, tikrinama, ar vienas su kitu žmonės susiję.

Tokie nesklandumai sutvarkomi daugiausia per dvi dienas. Pataisymai siunčiami į Gyventojų registro tarnybą, ir klaidos ištaisomos", - sakė Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina.

Anot S. Chodinos, duomenų niekas neklastojo - tokio nutikimo kaltininkai dažniausiai yra patys žmonės, įveliantys klaidų pareiškimuose.

"1992 metų gruodį, kai buvo pradėti išduoti pirmieji Lietuvos Respublikos piliečių pasai, buvo remtasi prašymuose pateikta informacija apie tėvus, vaikus, sutuoktinius, gyvenamąją ir gimimo vietas. Buvo suteiktas asmens kodas. Ta informacija nebuvo tikrinama. Tarkime, jei viename dokumente ta pati moteris buvo įregistruota pirmojo vyro pavarde, o kitame - antrojo, duomenų bazėje atsiranda du asmenys, kurių vienas realiai neegzistuoja", - aiškino viršininkė.

Jos teigimu, apskričių VPK Migracijos skyriai, keisdami asmens dokumentus, tikrina ir duomenis. Tačiau žmonės tiesiogiai gali kreiptis į Gyventojų registro tarnybą ir pateikti prašymus dėl duomenų pakeitimo.