Duobėtas neįgaliųjų integracijos kelias

"Labai mėgstu teatrą, žvejybą, gamtą, aktyvų laisvalaikį, tačiau dažnai, ypač žiemą, esu priversta sėdėti namie, nes patekti į daugelį miesto įstaigų, net ir su pagalba, dažnai tampa neįmanoma", - neįgaliojo, sėdinčio vežimėlyje, realybę atskleidė klaipėdietė Danutė Einikienė, jau pustrečių metų kasdien susidurianti su pačiais įvairiausiais sunkumais.

APSIPIRKIMAS. Net ir kasdienis apsipirkimas judėjimo negalią turinčiam asmeniui gali tapti tikru išbandymu - į daugelį nedidelių parduotuvių galima patekti tik įveikus aukštus ir stačius laiptus. 

Sunku ir su pagalbininku

Danutė vežimėlyje prieš dvejus su puse metų atsidūrė po to, kai dėl reumatinės ligos jai teko amputuoti vieną koją.

"Gyvenimas nepašykštėjo ne tik įvairių sveikatos sutrikimų, bet ir kitokių negandų - palaidojau ir savo motiną, ir sūnų. Tačiau vis tiek nepasiduodu. Visi, kas mane pažįsta, pasakys, kad esu nepataisoma optimistė. Nesvarbu, kad sėdžiu vežimėlyje, noriu keliauti, daug ką pamatyti, daug ką aplankyti, galų gale gauti visą reikiamą pagalbą, tačiau Klaipėdoje neįgaliesiems tai padaryti be kliūčių - sunku. Nors valdžios žmonės nuolat deklaruoja, kad neįgaliuosius reikia integruoti į visuomenę, tačiau realių veiksmų niekas nesiima", - su nuoskauda pasakojo D. Einikienė.

Atėmęs daugelį gyvenimo malonumų likimas Danutei vis dėlto atsiuntė pagalbininką. Po kojos amputacijos operacijos moteris atsidūrė reabilitacijos centre. Čia ji ir susipažino su dabartiniu gyvenimo palydovu ir nepamainomu pagalbininku.

"Abu esame ligoti, tačiau gražiai sutariame, vienas kitą palaikome. Vis dėlto dar labiau skaudu dar ir dėl to, jog net ir turėdama pagalbininką, savame mieste negaliu jaustis pilnavertė. Jam kartais dar sunkiau nei man. Tai jam reikia mane stumti į aukščiausius kalnus, vežti per nelygius šaligatvius, sugalvoti, kaip patekti į vieną ar kitą įstaigą ar net autobusą. O juk ir jo sveikata - ne geležinė", - pasakojo Danutė.

Apsipirkti - sudėtinga misija

Su D. Einikiene susitikome miesto centre - M. Mažvydo alėjoje. Moteriai dažnai tenka keliauti po šias apylinkes, mat gyvena visai netoli - Jūros gatvėje. Pirmiausiai Danutė pademonstravo, kokių sunkumų gali suteikti paprastas apsipirkimas. Net jei į įprastus prekybos centrus veda specialūs įvažiavimai neįgaliesiems, sunkumu kyla parduotuvės viduje. Sunku judėti tarp prekių lentynų, o neįgaliojo vežimėlis ne visada pratelpa pro siaurus takus ties kasomis.

Apsipirkimas tampa neįmanomu tada, kai norima patekti į mažesnes parduotuvėles. Pavyzdžiui, į M. Mažvydo alėjoje esančią mėsos ir pieno krautuvėlę moteriai patekti nėra šansų. Į ją veda tik statūs ir aukšti metaliniai laiptai. Net ir stipriausiam pagalbininkui nepavyktų jais užgabenti neįgaliojo vežimėlyje. Centre tokių parduotuvių - dauguma. Jei į jas neveda laiptai, tai vis vien kelią užkerta padaryti paaukštinimai ar atvirkščiai - nusileidimai į rūsius.

"Neįgaliesiems puikiai pritaikyti tik patys didžiausi Klaipėdos prekybos centrai. Ten ne tik patogu patekti, bet ir įrengti idealiai neįgaliesiems pritaikyti tualetai", - pasakojo Danutė.

Kultūrą tenka pamiršti

D. Einikienė pasakojo labai mėgstanti teatrą, ypač operetes ir kitokius muzikinius žanrus. Deja, tokie kultūriniai papramogavimai moters kasdienybę praskaidrina retai. Tuo įsitikinome pabandę patekti į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Įėjimą iš visų pusių supantys laiptai - dar viena neįveikiama užduotis neįgaliajam.

"Tas pats ir su Žvejų rūmais. Į ten vykstančius renginius dėl gausybės laiptų ir laiptelių patekti praktiškai neįmanoma. Smagu, kad bent kartais tenka sudalyvauti renginiuose, vykstančiuose Klaipėdos koncertų salėje. Dabar tarp neįgaliųjų kyla daug diskusijų dėl renovuojamo Klaipėdos dramos teatro. Tikimės, kad viskas bus įrengta taip, jog patekti į jį lengvai galės ir judėjimo negalią turintys", - vylėsi Danutė.

Negauna reikiamos pagalbos

Klaipėdoje neįgaliųjų vežimėlyje sėdintiems asmenims sudėtinga ne tik apsipirkinėti ar pramogauti, bet ir gauti visą reikiamą pagalbą.

Danutė yra užsiregistravusi šalia namų esančioje poliklinikoje. Moteriai dažnai reikia patekti pas įvairius gydytojus, tačiau ne visus juos pasiekti paprasta.

"Artimiausiu metu man reikia patekti pas okulistą, tačiau mano gydytoja iš karto įspėjo, jog tai padaryti bus sunku, mat šie specialistai įsikūrę kitame pastate, kuris nėra tinkamai pritaikytas neįgaliesiems. Net ir norėdama apsilankyti paprastame optikos salone, to centre padaryti negaliu - nė vienas įėjimas nepritaikytas neįgaliesiems. Tas pats ir su dermatologu. Turiu nuvykti į Odos ir venerinių ligų polikliniką, tačiau į šį pastatą patekti - tikra kančia. Privažiavimas duobėtas, šaligatvio plytelės suskilinėjusios, įėjimo laiptai statūs, o durys per siauros. Kadangi durys dvigubos, galėtų atsidaryti jos abi, bet antrosios, kaip teko įsitikinti, yra užkaltos vinimis", - stebėjosi Danutė.

TEATRAS. Danutė Einikienė tikina labai mylinti teatrą, ypač muzikinius pasirodymus, tačiau patekti į Klaipėdos muzikinį teatrą moteriai neįmanoma - tektų įveikti ne tik įėjimą supančius, bet ir pastato viduje esančius laiptus. 

Moterį stebina ir tai, jog judėjimo negalią turintiems žmonėms sunku patekti ir į vaistines, kuriose lankytis jiems tenka gana dažnai. Pavyzdžiui, vienoje iš M. Mažvydo alėjoje įsikūrusių vaistinių, virš laiptų yra įmontuotas nuolydis neįgaliesiems. Tai - paprastos metalinės grotelės, kurios ne tik nepatogios užvažiuoti, bet ir įrengtos per stačiu kampu ir netvirtai.

Judėjimas mieste - sudėtingas

Danutės bandymą važiuoti autobusu jau yra aprašęs "Vakarų ekspresas". Tada 3-iojo maršruto autobuso vairuotojas atsisakė privažiuoti arčiau šaligatvio, kad Danutę būtų patogiau įvežti, ir užtrenkęs duris prieš nosį nuvažiavo.

"Šiaip nesu labai jautri, bet tada visą dieną verkiau. Negalėjau atsistebėti tokia neteisybe. Ir tokių autobusų vairuotojų mūsų mieste yra tikrai daug. Net jei ir atvažiuoja žemagrindis autobusas, dažniausiai jis sustoja per toli nuo šaligatvio, todėl patekti į jį neįmanoma. O kito pasirinkimo neįgalieji, nevairuojantys mašinos, neturi - juk nei su taksi važiuosi, nei su maršrutiniu autobusu", - guodėsi moteris.

D. Einikienė džiaugėsi, jog neseniai Klaipėdoje pradėtos teikti socialinio taksi paslaugos. Tai specialus autobusėlis, kurį už simbolinę kainą gali išsikviesti judėjimo negalią turintys neįgalieji.

SUNKUMAI. Klaipėdoje neįgaliųjų vežimėlyje sėdintiems asmenims sudėtinga ne tik apsipirkinėti ar pramogauti, bet ir patekti į įvairias medicinos įstaigas. Nuotraukoje - vaizdas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos.

Trūksta lėšų

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Jeigu būtų pakankamai lėšų, visas Klaipėdos viešąsias erdves galėtumėm pritaikyti neįgaliesiems - pradedant autobusais, baigiant visomis biudžetinėmis įstaigomis. Deja, realybė yra kitokia. Žinoma, reikia nepamiršti to, kad naujai statomi objektai privalo būti pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tai bent jau iš dalies pataisys situaciją. Kalbant apie senos statybos pastatus - turime taisyti istorijos klaidas, nes tais laikais apie neįgaliuosius niekas net negalvojo. Situacija yra išanalizuota, žinome, kiek ir kur reikėtų pakeisti, tačiau tos lėšos, kurias gali skirti Klaipėdos savivaldybė yra net ne lašas, o mažytis lašeliukas jūroje. Bet kokiu atveju, miestą reikia pritaikyti neįgaliesiems ir tikiu, kad mes sulauksime tokio laiko, kai taip ir bus.

Reikia naujo pastato

Ramūnas KAUBRYS, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas
Kaip neįgaliesiems, turintiems judėjimo problemų patekti į mūsų teatrą? Niekaip. Yra buvę, kad neįgaliųjų įstaigų atstovai kreipėsi į mus, mes, ką galėjome suorganizavome, tačiau tokiu atveju jie patys pasirūpindavo, kad kažkas juos į teatro salę įgabentų. Juk tai nėra taip paprasta, reikia fizinių sugebėjimų. Mes neturime žmogaus, kuris galėtų tuo rūpintis, o kitaip to išspręsti negalime. Viskas atsiremia į infrastruktūrines problemas. Kai teatrą statė, niekas apie tai negalvojo. Ir dabar, kreipdamiesi į įvairias institucijas dėl naujojo teatro pastato, šią problemą visada akcentuojame. Tai turi būti išspręsta kompleksiškai. Minimalūs pakeitimai čia nepagelbėtų - vistiek reikėtų kažką ardyti, griauti, statyti. O didelių darbų mes jau seniai nesiimame, nes vis atrodo, kad teatro rekonstrukcija ar naujojo statybos jau čia pat. Tam, kad būtų išspręsta neįgaliųjų problema, turi būti padėtas taškas Muzikinio teatro statybų istorijoje.

Nėra kur mokytis

Adolfas RUŠKYS, VšĮ "Likimo laiptai" vadovas
Situacija Klaipėdos mieste nėra visiškai tragiška, tačiau tikrai yra daug viešųjų vietų, kurios nėra pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms. Kad ir tie patys Žvejų rūmai, ar kai kurios privačios poliklinikos, miesto paplūdimiai. Senamiesčio įstaigos teisinasi, jog kažko keisti jiems neleidžia taisyklės. Aš pats važinėju mašina, todėl daugelį vietų pasiekti man nėra sudėtinga, o tiems, kurie naudojasi viešuoju transportu, yra daug sudėtingiau. Autobusai nepritaikyti, o jei ir pritaikyti, vis vien niekas nepadaroma iki galo. Gerai, kad dabar mieste atsirado socialinio taksi paslaugos. Mano galva, vis dar didžiausia problema, iškylanti asmenims su judėjimo negalia Klaipėdos mieste - mums nepritaikyta nė viena aukštojo mokslo įstaiga. Negalime rinktis studijų nei Klaipėdos universitete nei kitose aukštosiose mokyklose, net jei norėtumėme. Geriausiu atveju galime išvykti studijuoti į kitus miestus.

Visos galimybės

Gediminas PRANCKŪNAS, Klaipėdos dramos teatro vadovas
Senasis teatro pastatas neįgaliesiems pritaikytas nebuvo. Naujajame, rekonstruotame teatro pastate numatyta viskas, kas reikalinga judėjimo negalią turintiems žmonėms. Bus įrengtas specialus įvažiavimas, taip pat sumontuosime liftus, kuriais bus galima patekti tiek į antrąjį, tiek į trečiąjį teatro aukštą, tiek į mažąją salę. Žmonės galės rinktis, iš kur norės stebėti spektaklius - salės ar balkono. Didžiausia naujiena - esame numatę modernius technologinius sprendimus, kurie leis keisti parterio bei atskirų kėdžių padėtį. Galėsime priimti net grupes judėjimo negalią turinčių žmonių ir pasirūpinti tuo, kad jie būtų kilstelėti aukščiau, patogiau ir geriau viską matytų. Teatre taip pat bus įrengti ir modernūs neįgaliesiems pritaikyti tualetai. Jau seniai taip reikėjo. Turime suteikti galimybę teatre lankytis tiems žmonėms, kuriems jo reikia. Dėl to mes ir egzistuojame - dėl žmonių, kuriems reikia teatro.

"Lašas jūroje"

Vaidutis LAURĖNAS, Klaipėdos universiteto rektorius
Neįgaliesiems yra pritaikytas Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas. Tiek įėjimas, tiek vidaus infrastruktūra, auditorijos, higienos kambariai. Dabar įrenginėjame ir naują, dar geriau pritaikytą auditoriją. Auditorijos pritaikytos ne tik judėjimo, bet ir kitokias negalias turintiems asmenims, pavyzdžiui, akliesiems. Aula Magna auditorijos "Studlende" pritaikytos tik iš dalies. Ten yra įvažiavimas, tačiau nėra lifto į antrojo aukšto auditorijas. Prašėme tam finansavimo, tačiau gavome, ką gavome. Ateityje vis tiek planuojame čia kažką daryti. Deja, tai tėra lašas jūroje. Kiti fakultetai nėra pritaikyti neįgaliesiems. Tai ne tik finansų, bet ir kultūros paveldo klausimas. Be to, trūksta tvirto politinio apsisprendimo.

"Reikia laukti eilėje"

Audronė LIESYTĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja
Vyriausybė skiria finansavimą būsto pritaikymui neįgaliesiems. Asmenims, norintiems pretenduoti į šią socialinę paramą, reikia kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Vėliau sudaroma eilė ir pagal planuojamas lėšas skirstoma. Sprendžiama atsižvelgiant ir į žmogaus negalią, ir į būsto padėtį. Eilėje tenka laukti mažiausiai metus. Kad ir kaip norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau, situacija priklauso nuo finansavimo. Kadangi lėšų nedaugėja, o, atvirkščiai - mažėja, todėl ši eilė ir susidaro. Šiemet šiam tikslui yra skirta per 161 tūkstančių litų. Už šią sumą galėsime pritaikyti apie 2-3 butus.