Dujų terminalas: klausimus užduoti reikia dabar

Klaipėdoje įvyko pirmasis viešas suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas. Ataskaitos rengėjų manymu, optimalus terminalo variantas - Klaipėdos uoste ties Kiaulės Nugaros sala. Visi miestiečiai, kurie nori pareikšti savo nuomonę apie planuojamą objektą, raginami tą padaryti kuo greičiau, nes esą ataskaitos svarstymas negali tęstis begalybę - visuomenės atstovai šio dokumento rengėjams teikti pastabas ir pasiūlymus, užduoti klausimus ir gauti atsakymus turi tik 10 dienų.

Suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, dujotiekio trasų, poveikio aplinkai vertinimą (PAV) atliko daugybė mokslininkų ir ekspertų. Jie nagrinėjo abu variantus - tiek ties Kiaulės Nugara (I variantas), tiek atviroje jūroje ties Būtinge (II variantas). PAV ataskaitoje teigiama, kad SkGD dujų terminalą galima statyti ir ties Kiaulės Nugara, ir ties Būtinge, tačiau susumavus daugybę niuansų, optimalus būtų I variantas.

PAV rengėjai atliko kompleksišką vertinimą turint omenyje poveikį statybų ir objekto ūkinės veiklos metu. Apibendrintą ataskaitą pateikė UAB "Sweco Lietuva". Pagrindinis viso SkGD terminalo projekto konsultantas - JAV kompanija "Fluor S. A". Terminalo ūkinę veiklą vykdyti įpareigota AB "Klaipėdos nafta", pastatyti prieplauką ir užtikrinti navigaciją - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Prasidėjo viešinimo procesas

Pirmadienį klaipėdiečiams miesto savivaldybėje PAV ataskaitą pristatė "Sweco Lietuva" projekto vadovas Vytautas Belickas, pristatymo posėdžiui pirmininkavo šios kompanijos viceprezidentas Aidas Vaišnoras. Susitikti su miestiečiais atvyko ir rizikos vertinimą atlikusios JAV ERM kompanijos atstovai, ir Norvegijos kompanijos "Hoegh", 10 metų nuomosiančios Lietuvai laivą-dujų saugyklą, atstovai, ir Uosto direkcijos, ir "Klaipėdos naftos" atstovai. Taigi ataskaitą pristatančiųjų buvo vos ne daugiau nei tų, kurie atėjo su ja susipažinti. Tarp pastarųjų daugiausia buvo Klaipėdos miesto tarybos narių, skaudžiu klaipėdiečiams klausimu norinčių politikuoti partijų atstovų.

Vakar ta pati PAV ataskaita pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybėje, šiandien 17 val. ji bus pristatoma Kretingos rajono savivaldybėje, rytoj 17.30 val. - Palangos miesto savivaldybėje. Šie pristatymai yra vieši ir, nepaisant žmogaus gyvenamosios vietos, jis gali juose dalyvauti, pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

Be to, pasibaigus PAV ataskaitos pristatymams keturiose savivaldybėse, visuomenės atstovai dar 10 dienų ataskaitos rengėjams galės teikti pastabas ir pasiūlymus, užduoti klausimus ir gauti atsakymus. Susipažinti su 756 puslapių PAV ataskaita galima "Klaipėdos naftos" interneto svetainėje www.oil.lt. Čia taip pat bus pateiktas ir šios ataskaitos viešo svarstymo Klaipėdos savivaldybėje protokolas, kuris bus parengtas per tris dienas.

Suprantama, ataskaitos svarstymas negali tęstis begalybę, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas jai turės pritarti arba ne, tad norintieji pareikšti savo nuomonę turi paskubėti.

Nieko neslepiama

Pasak A. Vaišnoro, jokio slaptumo SkGD terminalo klausimu negali būti, nes tai ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai svarbus objektas. PAV rengėjai net nebando įtikinėti, kad tai esąs nepavojingas objektas. Jie kaip tik sako, kad tai pavojingas objektas, tačiau rizika yra valdoma.

Kylant klausimų dėl objekto saugumo jie primena, kad Lietuva, neturėdama alternatyvaus apsirūpinimo dujomis šaltinio, yra nesaugi. Susidarius tam tikrai politinei situacijai ir nutraukus dujų tiekimą iš Rusijos Lietuvos gyventojai žiemą gali tiesiog sušalti.

Neišmanančių, bet politikuojančių šiais klausimais žmonių yra daug. Prieš prasidedant PAV ataskaitos pristatymui miesto savivaldybėje Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovas Virginijus Partaukas žiniasklaidos atstovams pareiškė, jog tas PAV rengimas yra tik pinigų plovimas, nes iš anksto buvo žinoma, kad SkGD terminalas bus statomas ties Kiaulės Nugara. Jis šį objektą pavadino Černobyliu Nr. 2.

Beje, kol kas dujų terminalo vieta oficialiai dar nėra patvirtinta, tačiau pasiruošimas jį statyti Klaipėdos uoste vyksta visais lygiais, ir to paneigti negalima. Priminsime, jog Europos Sąjungos direktyva reikalauja, kad šalys narės iki 2014 metų pabaigos turėtų alternatyvias apsirūpinimo dujomis technines priemones. Lietuva laiko ilgoms diskusijoms neturi, visi būtini darbai atliekami paraleliai.

Dujotiekiui - dešimtys kilometrų

Statant SkGD terminalą, kurio pajėgumas - iki 3 milijardų kub. m dujų per metus, per parą - 11 mln. kub. m, ties Kiaulės Nugara bus įrengta prieplauka laivui-dujų saugyklai švartuoti. Laivas dujovežis atgabens dujas, kurios bus perpumpuotos į saugyklą, išdujinamos ir dujotiekiu perduodamos visai Lietuvai. Prieplauka bus už laivybos kanalo, tad iš esmės laivų judėjimui neturėtų trukdyti. Ji turės turėti ir platformą avariniams atvejams. Toje vietoje, kurioje bus statoma prieplauka, maždaug 20 ha akvatorijos reikės pagilinti iki 14,5 m, o ten, kur prie saugyklos švartuosis dujovežis - iki 16 m gylio. Preliminariais apskaičiavimais, turėtų būti iškasta 1,4 mln. kub. m grunto ir išvežta į dampingą jūroje. Laivų aprūpinti elektros energija nereikės, jie patys ją pasigamins: degins dujas, dyzelinis kuras numatomas tik kaip rezervinis.

VIETA. Suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimą atlikę specialistai linkę manyti, kad optimali terminalo vieta įvairiais aspektais vis dėlto būtų ties Kiaulės Nugara. Tomo GUKAUSKO nuotr.

Dujotiekį šiuo atveju teks tiesti nuo prieplaukos iki 2013 metais ketinamo pradėti eksploatuoti magistralinio dujotiekio Klaipėda-Jurbarkas Kiškėnų kaime. Šiuo atveju reikėtų nutiesti 18 km ilgio dujotiekio atšaką, kurios 3 km eitų po vandeniu.

Statant terminalą ties Būtinge atviroje jūroje už maždaug 9 km nuo kranto, norint kad jame būtų galima dirbti nuolatos, papildomai turėtų būti statomas 1,2 km ilgio bangolaužis. Todėl šis variantas pralaimi laiko ir finansiniu požiūriu. Anksčiau pristatant SkGD terminalo projektą buvo teigiama, kad Būtingės variantas kainuotų 1 milijardu litų brangiau, o pirmadienį įvardintas jau tik 0,5 milijardo litų skirtumas. Klaipėdos miesto tarybos nariai juokavo, jog reikia palaukti, kol kainos susivienodins, ir statyti terminalą Būtingėje.

Renkantis II variantą papildoma dujotiekio atšaka turėtų būti tiesiama iki magistralinio dujotiekio Šiauliai-Klaipėda Saulažolių kaime. Šiuo atveju reikėtų nutiesti 70 km naują dujotiekio atšaką, iš kurių 10 km eitų Baltijos jūra.

PAV rengėjai pateikė po tris dujotiekio atšakų variantus abiem SkGD terminalo variantams priklausomai nuo pasirinktos vietos.

Beje, vienu atveju tiesiant dujotiekį nuo Kiaulės Nugaros Klaipėdos vandenvietė patektų į jo apsaugos zoną. Todėl siūloma naudoti dujotiekio tiesimui ne atvirą kasimą, o betranšėjį variantą, t. y. gręžiant. Pasak A. Vaišnoro, šis variantas labai brangus, bet saugiausias ir taip būtų išvengta bet kokio poveikio Kuršių nerijai ir jos ekosistemai.

Poveikis įvairiais aspektais

PAV rengėjai didesnio poveikio krantų erozijai abiem atvejais neįžvelgia, neigiamų pokyčių Kuršių nerijai nenurodo, tačiau rekomenduojama sutvirtinti ir stabilizuoti Kiaulės Nugaros dalį. Kuršių nerijos nacionaliniam parkui iš karto siūlomos gamtosauginės priemonės.

Teigiama, kad oro užterštumas padidėtų nežymiai ir neviršytų ribinės vertės. Poveikio žemės gelmėms požiūriu sudėtingesnis būtų variantas ties Kiaulės Nugara dėl čia esančios geologinės situacijos.

Poveikis augmenijai būtų daromas tiesiant dujotiekius, ir tai susiję su miškų masyvais. Poveikio augmenijai atveju palankesnė vieta būtų ties Būtinge, nes esanti augmenija ties Kiaulės Nugara būtų sunaikinta.

Nagrinėtas ir poveikis gyvūnijai. I varianto atveju atsižvelgiant į esančias ešerių ir kuojų nerštavietes darbai turėtų būti atliekami tik tada, kai baigsis neršimo laikotarpis. II varianto atveju galimas šioks toks poveikis vilkų buveinėms miškuose, be to, poveikis žuvims būtų kur kas didesnis, nes toje vietoje gausu otų, strimelių, brėtlingių nerštaviečių. Kompensaciją dėl žvejybos plotų praradimo reikėtų mokėti kur kas didesnę nei I atveju.

Ištyrus poveikį kraštovaizdžiui, pranašumo neturi nė vienas variantas, iš esmės jis nepakistų nė vienu atveju.

Kultūros paveldo vertybių atžvilgiu jos nepatektų į minėtas zonas. Norint atlikti tyrimus dėl dujotiekio tiesimo I atveju reikėtų kelių mėnesių ir tai kainuotų apie 230 tūkst. Lt, o II atveju - dvejų metų ir maždaug 8 mln. Lt.

Turint omenyje poveikį socialinei ekonominei aplinkai, įskaitant ir kitos ūkinės veikos apribojimus, kur kas sudėtingesnė situacija yra statant terminalą ties Kiaulės Nugara. Privačių sklypų atžvilgiu tiesiant dujotiekius I varianto atveju būtų susiduriama su 60, o antro - su 360 sklypų savininkų interesais.

Triukšmas nuo laivo-dujų saugyklos būtų girdimas už 170 metrų, o pirmoji gyvenamoji vieta yra už 990 metrų, II atveju Šventosios gyvenvietė yra už 9 km.

Teroristams Klaipėda neįdomi

Rizikos vertinimą atlikusi amerikiečių kompanija ERM vertino įvairius aspektus ir pateikė atskiras ataskaitas. Nagrinėtas ir laivų susidūrimo, ir terorizmo, ir kt. atvejai. Parengtas ir rizikos valdymo planas. Amerikiečiai pateikė 39 rekomendacijas galimoms rizikoms sumažinti. Šios vasaros pabaigoje turi būti pateikta ir saugos ataskaita.

Amerikiečiai neneigia laivų susidūrimo atvejo, tačiau tam, kad išsilietų didelis kiekis dujų, kad įvyktų gaisras, turi plaukti dideli laivai ir didesniu nei šiuo metu leidžiamu Klaipėdos uoste greičiu, be to, kitas laivas į dujovežį turėtų įsirėžti statmenai. Nepaisant mažos tikimybės, vis dėlto yra identifikuotos saugumo zonos.

Be to, kai plauks dujovežis, kitų laivų eismas bus stabdomas. Dujovežis atvyks kartą per 2-3 savaites. Pasak Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės, dujovežis bus lydimas 4 vilkikų, plauks esant ne didesniam kaip 12 m/s vėjo greičiui, planuojama, kad laivą-saugyklą jis pasieks per 1,5 val. Būtingės varianto atveju šiuo požiūriu būtų pavojingiau, nes didesnė didesnių laivų susidūrimo tikimybė.

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis klausė, o kas būtų, jeigu įvyktų terorizmo aktas, kokio dydžio susidarytų sprogimo banga?

PAV ataskaitos rengėjai atsakė, kad SkGD terminalai dar nėra buvę terorizmo taikiniais. Be to, Lietuva patrauklumo teroristams požiūriu yra 131 vietoje iš 160. Ir Klaipėdos uostas teroristams nėra patrauklus. Beje, jo saugumo sistemą parengė patys amerikiečiai. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas yra vienas geriausiai apsaugomų Europos Sąjungos uostų ir yra 7 vietoje pagal saugumą.

Išsiliejus dujoms pažemiu laikytųsi iki 1 km ilgio degus debesis, kad jis užsidegtų, mažai tikėtina, o jo poveikis būtų juntamas 1-1,5 km atstumu.

Psichoemocinis poveikis

Ne taip seniai buvo pristatoma PAV programa ir irgi svarstoma viešai. Tada Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo daug klausimų ir pasiūlymų. Dabar jau svarstant PAV ataskaitą užduodami tie patys klausimai - ar SkGD terminalas nepakenks Lietuvos turizmui, ar kitos įmonės Malkų įlankoje galės normaliai dirbti, ar nereikės danų kompanijai "DFDS Seaways" išsikraustyti iš Jūrų perkėlos terminalo ir t. t.

Pasak A. Vaišnoro, planuojant SkGD terminalo veiklą buvo atsižvelgta į dabar turimą situaciją ir į realius planus. Norint keisti krovinių rūšis Smeltės pusiasalyje po to, kai bus pastatytas terminalas, irgi turės būti atsižvelgta į turimą situaciją. Pasak jo, poveikis planuojamam Smeltės pusiasalyje statyti koncerno "Achemos grupė" SkGD terminalui nevertintas, kadangi apie jį dar nieko konkretaus nežinoma. Tai, kad laivų judėjimas Jūrų perkėlos terminale yra intensyvus, vertinta, tačiau naujas dujų terminalas jo veiklai didelės įtakos neturėtų, būtų tik šiokie tokie apribojimai. Beje, tanklaiviai teikia pirmenybę keltams, tad turizmas tikrai nenukentės.

Pasak A. Vaišnoro, dar egzistuoja psichoemocinis poveikis - žmonės bijo to, ko nežino. Tad PAV rengėjai yra pasirengę kantriai aiškinti visas su SkGD terminalu susijusias aplinkybes. Jeigu kas nors suburtų eilinius klaipėdiečius, jie neatsisakytų atvykti ir pas juos.

ATPIGO. Anksčiau pristatant SkGD terminalo projektą buvo teigiama, kad Būtingės variantas kainuotų 1 milijardu litų brangiau, o dabar įvardintas jau tik 0,5 milijardo litų skirtumas. Viktoro GULEVIČIAUS (ELTA) nuotr.