Drevernos muziejuje - svečiai iš Vokietijos

1915-IEJI. Martinas Gižas su tėvais Drevernos sodyboje.

E. Gižas gimė 1938 m. šalia Ventės esančiame Šturmų kaime, M. Gižo (1910-2005) ir Evos Eglins (1914-2007) šeimoje. Ernstas iš nuotrupų prisimena, jog tekdavo nemažai laiko praleisti pas senelį Drevernoje, kadangi tėvai daug dirbo ūkyje. Anūko atmintyje J. Gižas išliko kaip griežtas, rimtas, už šėliojimus visada baudžiantis žmogus.

1950-IEJI. Ernstas su tėvais apie 1950 metus

Seneliui mirus ir tėvui išėjus į armiją Ernsto gyvenimas pasikeitė. Ilgą laiką Šturmuose jis gyveno tik su mama. SSRS užėmus Lietuvą 1944 m. tėvas pateko į nelaisvę - lagerį Krasnodare, vėliau buvo perkeltas į Uralą dirbti šachtose. 1949 m. pablogėjus sveikatai Martinas kaip buvęs karo belaisvis paleistas namo. Tačiau gimtinėje niekas jo nebelaukė, kadangi Ernstas su mama dar karo metu pradėjo įgyvendinti savo didįjį pabėgimą į Vokietiją. Anot Ernsto, tai buvo vienas sunkiausių jo gyvenime išbandymų. Ilgą kelionę į Vakarus jie pradėjo nuo Drevernos, kai laivu plaukė į Nidą ir nuo ten ėjo iki Karaliaučiaus. Pasiekę šį miestą Ernstas su mama įsijungė į "pabėgėlių kelią".

Net šiandien Ernstas sunkiai tvardantis ašaras pamena laimingą šios kelionės pabaigą. Anot jo, galėjo baigtis daug liūdniau, kadangi likus paskutinei atkarpai - iš Gdynės laivu pasiekti Šiaurės Vokietijos krantus, Ernstas su mama į jį nespėjo. Būtent šiuo reisu plaukęs garsusis vokiečių laivas "Wilhelm Gustloff" nuskendo Baltijos jūroje, kai jį torpedavo sovietų povandeninis laivas. Iki šiol tai laikoma kone didžiausia laivo katastrofa per visą istoriją. Perpildytu, tuo metu geriausiu pasaulyje kruiziniu laivu plaukė apie 10 000 žmonių, daugiausia civilių, bėgusių iš Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto.

Išvengę nelaimės Ernstas su mama po kelerių metų klajonių galiausiai pasiekė Vakarų Vokietiją, kur pirmiausia apsistojo pabėgėlių stovykloje, vėliau persikraustė į Bochumą. Ten pastarieji ir sulaukė grįžusio iš nelaisvės Martino.

Po ilgų išsiskyrimo metų šeima galiausiai vėl pradėjo kurti gyvenimą kartu. 1963 m. E. Gižas su tėvais persikraustė į Vakarų Vokietijoje esantį nedidelį miestelį Kionigsvinterį, prasidėjo naujas jo gyvenimo etapas. Įgijęs mechaniko specialybę ir galiausiai įsitvirtinęs naujoje vietoje Ernstas vedė savo išrinktąją. Kartu su Kristina (Christine) susilaukė trijų sūnų, kurie taip pat iki šiol gyvena Vokietijoje. Jie aktyviai domisi tėvo gimtine ir didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis.

1950-IEJI. Ernstas su tėvais apie 1950 metus.

E. Gižas gražiausius savo vaikystės metus, praleistus Klaipėdos krašte, iki šiol atsimena su šypsena bei nostalgija. Ir nors praėjo daug metų nuo pasitraukimo į Vakarus, Ernstas niekada neužmiršo savo gimtinės, kartkartėmis aplankydavo Drevernoje likusius artimuosius (tėvo seserį Evą Gižas, pusbrolį Joną Starą), ir šiandien vis dar užsuka pasižvalgyti po sodybą. Deja, senieji Ernsto namai Šturmų kaime, sovietmečiu nuniokoti melioracijos, šiandien nėra išlikę. O ir senelio sodyba per pastaruosius metus ganėtinai pasikeitė. Tačiau Ernstas pripažįsta, jog, be abejonės, malonu aplankyti senąją tėviškę, kuri visada primins vaikystę.

Dovilė VAIČIULYTĖ, J. Gižo etnografinės sodybos filialo vadovė