Drevernai - britų ir lietuvių žiniasklaidos dėmesys

Britų žurnalistai senoviniame Kuršių marių laive reisinėje „Dreverna“ mėgavosi gliumziniu pyragu ir kafija. Klaipėdos rajono TIC nuotr. 

Populiarins pasauliniu mastu

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė pasakojo, kad pasikviesti Didžiosios Britanijos žurnalistus sumanė keturių savivaldybių – Klaipėdos, Neringos, Klaipėdos rajono ir Palangos – turizmo informacijos centrai. „Mes kompensavome visas jų kelionės išlaidas, konkrečiai Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui reikės sumokėti už jų skrydžius, t. y. apie 200 Eur. Tačiau kad jų vizitas būtų nepamirštamas, daug prisidėjo ir vietos verslininkai, teikę apgyvendinimo, maitinimo paslaugas nemokamai. Klaipėdos rajono savivaldybė britų vizitui skyrė nemokamą transportą.

Pirmąją dieną britai praleido Klaipėdoje, antrąją – Kuršių nerijoje, o trečiąją iš Juodkrantės kateriu (UAB „Hortivita“ dėka) buvo parplukdyti į Dreverną, kur mažųjų laivų uosto prieigose išvydo ir plaukiojantį senovinį šio krašto burinį laivą reisinę „Dreverna“. Pasipylė fotoaparatų blykstės, susižavėjimo atodūsiai. Klaipėdos krašte pirmą kartą viešėjęs John Bell yra laisvai samdomas kelionių žurnalistas, priklausantis Kelionių rašytojų gildijai, taip pat yra turizmo konsultantas Pasaulio turizmo organizacijoje ir UNESCO, lektorius turizmo marketingo ir medijos temomis. Amy McPherson – laisvai samdoma kelionių ir gyvenimo stiliaus žurnalistė, itin populiaraus blogo www.footprintandmemories.com autorė. Kristen Henton – www.weather2travel.com redaktorė. „Nuostabu, kad mums pavyko prikviesti savo srities profesionalus, tai didžiulis indėlis į Drevernos ir viso Klaipėdos rajono populiarinimą pasaulio mastu. Neabejojame grįžtamuoju ryšiu. Pasirodžius straipsniams pasaulinio lygmens portaluose, žurnaluose, Dreverna, kaip Klaipėdos rajono perlas, neliks nepastebėta“, – įsitikinusi D. Buivydienė.

Karklėje gaudė gintarus

UAB „Hortivita“ vadovas Martynas Klevinis britams papasakojo apie mažųjų laivų uosto galimybes, pristatė sukurtą infrastruktūrą ir supažindino su ateities planais, perspektyvomis. „Britai noriai užlipo į apžvalgos bokštą, grožėjosi atsiveriančiu kraštovaizdžiu. Apsilankė J. Gižo etnografinėje sodyboje, jiems buvo pristatyta ir dalis „Žuvies kelio“ programos, plaukdami jau senoviniu Kuršių marių laivu reisine „Dreverna“ ragavo Mažosios Lietuvos gliumzinį pyragą, gurkšnojo kafiją. Vėliau papietavo „Strykyje“ ir išvyko į Karklę, kur Pajūrio regioniniame parke juos pasitiko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis ir atskleidė gamtos paslaptis. Gidas Igoris Osnač britams pasiūlė specialius kostiumus ir vedė gintarų gaudymo edukaciją, kuri paliko neišdildomus įspūdžius. Nakvyne pasirūpino Vilmantas Pielikis, svečius priėmęs Olando Kepurės poilsio namuose“, – apie britų viešnagės programą, kuri buvo derinama dar prieš mėnesį jiems atvykstant, pasakojo Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė.

LRT filmavo Karaliaus Vilhelmo kanalą

Su kameromis Drevernoje praėjusią savaitę sukiojosi ir LRT laidos „Atspindžiai“ kūrybinė grupė. Juos domino laivadirbystė, senovinis Kuršių marių laivas reisinė „Dreverna“. Dalis jų laidos bus apie kultūros paveldo objektų – vilų, medinių statinių – restauravimą, pritaikymą turizmo reikmėms. Laivadirbys Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos kaip tik ir yra stalius dailidė. Jis sukonstravo reisinę „Dreverna“, taip pat užsiima vilų restauravimu. Be viso to, išsilaikė kapitono teises ir dabar plukdo reisinę „Dreverna“.

Pasak D. Buivydienės, kita dalis laidos bus sukoncentruota į Karaliaus Vilhelmo kanalą: „Buvome pasikvietę kraštotyrininką Kęstutį Demerecką, kuris turi surinkęs daug vertingos informacijos. Kalbėjome, kokia buvo laivyba kanalu XVIII–XIX a. Plukdyti ne tik sieliai, bet vyko turizmas. Viešumoje daug paskleista informacijos, kad kanalą iškasė prancūzų belaisviai, tačiau klaidinga taip teigti, nes jie prisidėjo tik pačioje pabaigoje. Šiam Karaliaus Vilhelmo kanalui yra skiriama per mažai dėmesio, todėl kitąmet prašysime kelių tūkstančių eurų iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto, kad būtų galima atlikti istorinius mokslinius tyrimus.“