Doviluose atgimsta praeities apeigos bei reliktai

Doviluose atgimsta praeities apeigos bei reliktai

"Prieš 8 metus, kai pastatą nuniokojo gaisras, miestelio žmonės patys savo rankomis jį atstatė, tuo parodydami, kaip jiems reikalinga kultūra", - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų etninės kultūros centro meno vadovas Donatas Bielkauskas. Šiam kultūros židiniui, 2012 metais išrinktam respublikoje geriausiu, Kultūros ministerija skyrė I kategorijos premiją.

"Pastatas laukia rekonstrukcijos, labai tikimės, kad toks mūsų veiklos drauge su miestelio bendruomene įvertinimas ją paskatins. O ji to verta, juk prie centro atstatymo prisidėjo miestelio įstaigos, visuomeninės organizacijos, seniūnija, verslininkai.

Mieste yra 1 300 gyventojų, o vasarą, kai būna didžiosios šventės, suvažiuoja svečiai iš aplinkinių miestų ir kaimų", - sakė septynerius metus centre dirbantis D. Bielkauskas.

Aistra etnologijai šildo bendruomenę

Pasak jo, pagrindinis koziris yra draugiškas bendravimas su vietos gyventojais. Kartais muzikantų ir dainininkų kultūros barų artojai ieško tiesiog užsukdami į sodybas. Centro vadovė Lilija Kerpienė nusipelnė doviliškių pagarbos ir moka žmones uždegti idėjomis.

Pats D. Bielkauskas Klaipėdos universiteto Menų fakultete, Liaudies muzikos katedroje, studijavo birbynės specialybę, tačiau groja ir dūdmaišiu, ragais, daudytėmis, kanklėmis, akordeonu, armonika, kontrabosu, cimbolais, gitara. Kokį instrumentą nusitvers, priklauso nuo nuotaikos bei situacijos. O jo žmona Rietavo muzikos mokykloje moko vaikus griežti smuiku. Vaikai Saulė ir Ainis dar maži, bet jie jau mokosi muzikos. Donatas sako, kad atžalos verčiau iš kito amato valgytų duoną.

GRŪDAMS. Šiame sename arpe buvo apdorojami grūdai.

"Prezidentų pas mus gal ir nėra buvę, bet mus aplanko žinomų kraštiečių giminės, kaip antai pirmojo Klaipėdos krašto karo lakūno Eriko Mačkaus vaikaičiai", - sakė pokalbininkas.

Jis didžiuojasi gausia etnokultūros muziejaus rakandų, muzikos ir darbo instrumentų baldų, audinių, klumpių, kraičio skrynių kolekcija; yra apie 400 eksponatų, daugumai jų yra šimtas ir daugiau metų. Ant didelės kraičio skrynios išraižyta data - 1888 metai.

Daugiausiai senienas centro darbuotojai rinko važinėdami per kaimus. Vieni rečiausių eksponatų yra klumpių drožybos įrankiai. Savo senelio girnas padovanojo krašto šviesuolis, istorikas etnografas Helmutas Lotužis, kurio šeima prižiūri etnografines Kisinių kapinaites. Šie praeities reliktai naudojami pagal paskirtį - "atgyja" jeigu ne žmonių buityje, tai šventinėse apeigose, ir toliau gyvena savo gyvenimą, yra kultūrinio vyksmo dalis.

Šventė veja šventę

Viena gražiausių doviliškių švenčių yra "Užaugau Lietuvoj", taip pat mielai švenčiama lietuvininkams ir šiam kraštui būdinga Dagos ir Kapinių šventė.

Donatas sakė, jog šiuo metu ruošiasi koncertui, įvyksiančiam gegužės 2 dieną, kai laukiama vertinimo komisijos, suteikusios geriausio etninės kultūros centro vardą. Liaudies muzikos magistrė Jolita Vozgirdienė sukūrė šventės scenarijų.

BUVEINĖ. Tokiuose aviliuose mūsų protėviai laikė bites.

Dovilų etninės kultūros centras su entuziazmu gaivina ir puoselėja šiame krašte susipynusias Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų tradicijas, fiksuoja ir saugo krašto etnokultūrinį paveldą, rūpinasi jo sklaida, ieško naujų šiuolaikiškų folkloro išraiškos formų.

"Mūsų veikla - subtilios tradicijos ir modernumo lydinys. Stengiamės šviežiu žvilgsniu žiūrėti į etnines vertybes. Džiaugiamės tuo, kad artimai ir prasmingai bendraujame ir bendradarbiaujame su krašto kultūros, švietimo, mokslo ir savivaldos institucijomis, bendruomeninėmis ir religinėmis organizacijomis, ir mums pavyko suburti vieningą, etninėmis vertybėmis gyvenančią ir kuriančią bendruomenę. O kad tradicijos būtų su meile tęsiamos, bičiuliaujasi senoji karta ir jaunimas", - sakė D. Bielkauskas.

ETNOKULTŪRA. Atgijusios senovinės apeigos sušildo labiau nei laužai.

Jis papasakojo apie Užgavėnių, Atvelykio šventes vaikams, Sekmines, Jonines, advento vakarus. Doviluose puoselėjamas tradicinis žemaitiškas giedojimas - per Vėlines, gavėnią, gegužinę. Į susitikimus atvyksta lietuvininkai ir senieji šio krašto gyventojai, klausomasi jų pasakojimų apie unikalius papročius ir likimus.

"Vaikai ir jaunimas pamėgo "Zuikių" ir senųjų amatų mokyklėles. Visus vilioja lietuvininkų bei žemaičių kulinarijos gaminių ruošimas ir ragavimas, paskaitos apie liaudies mediciną. Kasmet rengiame tradicinį Klaipėdos rajono vaikų ir jaunimo pasakorių konkursą "Seku seku pasaką", respublikinio vaikų ir moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso "Tramtatulis" vietinį atrankos ratą. Vaikams maga dalyvauti ir lauko tyrimuose, jie kaupia medžiagą apie senąsias Dovilų kapinaites. Regis, veiklos nepristigsime", - sakė D. Bielkauskas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder