Dėl Poilsio parko ateities - skirtingos versijos

Įgyvendinus pirmąjį parko sutvarkymo etapą, gražesnė ir jaukesnė tapusi miesto žalioji oazė, kurioje dabar veikia vaikų žaidimų ir riedutininkų aikštelės, jau spėjo susigrąžinti populiarumą tarp miestelėnų.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Projektų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės Skaidrės Raudytės, šiuo metu yra derinamas vaizdo perdavimas iš parke įrengtų stebėjimo kamerų į centrinį stebėjimo punktą, tad, tikimasi, kad apsaugos sistema visu pajėgumu veiks jau artimiausiomis savaitėmis.

Beliko sutvarkyti objekto pripažinimo tinkamu naudoti reikalus: pokalbininkės teigimu, iš miesto specialistų suburta komisija parką jau apžiūrėjo.

"Valstybinės komisijos apžiūros, atsižvelgiant į projekto pobūdį ir mastą, gali ir nereikėti, tokiu atveju vadinamąjį "pridavimą" beliktų įforminti dokumentu", - sakė S. Raudytė.

Tuo metu parko administravimo reikalų nagrinėjimas įsibėgėja. Klaipėdos miesto tarybos kolegija liepą apsisprendė dėl UAB "Poilsio parkas" likvidavimo, o šį mėnesį klausimas bus teikiamas svarstyti miesto Tarybai.

Šiandien šį klausimą svarstys Tarybos Socialinių reikalų komitetas. Savo ruožtu visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką", pasisakydamas prieš parko likvidavimą, prieš komiteto posėdį rengia piketą prie savivaldybės administracijos.

Estradą ir parką - biudžetininkams

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės suburta ir vadovaujama darbo grupė iki rugsėjo 1-osios turėjo parinkti atnaujinto parko, vasaros estrados ir kitų bendrovei priklausančių pastatų administravimo modelį.

"Kaip supratome iš visuomenės diskusijų, norima, kad savivalda pati operuotų parku ir neatiduotų jo privatininkams. Tokį variantą ir siūlysime svarstyti kolegijai: kai naujai parke sukurtas ir jau turimas turtas bus pripažintas tinkamu naudoti, savivaldybė perduotų jį vienai iš savo įstaigų", - sakė J. Simonavičiūtė.

Nuspręsta, kad pagal veiklos sritį rūpintis parku labiausiai tiktų Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras: pastarojo specialistai jau yra parengę čia numatomos veiklos verslo planus.

Turtas bus eksploatuojamas savivaldos lėšomis - pinigų reikia žolynų tvarkymui, apšvietimo, kamerų funkcionavimui užtikrinti.

Analogiškai siūloma spręsti ir vasaros estrados eksploatavimo klausimą. Jos valdymą ketinama patikėti Žvejų rūmams. Šis biudžetinis kultūros centras, anot administracijos direktorės, irgi yra parengęs veiklos naujajame savo objekte verslo planą.

Nusprendė patys?

Tuo metu visuomeninio judėjimo "Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką" (asociacijos "Aš - Klaipėdai") lyderė, visuomeninė miesto mero Vytauto Grubliausko patarėja Jolanta Norkienė džiaugiasi, kad parkas prikeltas naujam gyvenimui. Ir drauge stebisi savivaldybės administracijos skuba rūpinantis parko administravimu ir nenoru gvildenti šių klausimų visuomeninių organizacijų lygmeniu.

Sužinojusi apie darbo grupės parko administravimo modeliui parinkti įkūrimą, klaipėdietė, pernai su bendraminčiais inicijavusi savanoriškas parko tvarkymo akcijas bei visuomenei skirtus renginius, savivaldybės administracijos oficialiai paprašė galimybės dalyvauti jos veikloje.

Gautame rašte, pasirašytame J. Simonavičiūtės, J. Norkienei buvo atsakyta, kad jos atstovaujama organizacija "nėra asociacija, kuri Viešojo administravimo įstatymo tvarka yra įgaliota atlikti viešąjį administravimą", tad įtraukti jos į darbo grupę nesą teisinio pagrindo.

Ši savivaldybės atsakymą judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką" (asociacija "Aš - Klaipėdai") apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Į situaciją sureagavo ir Vakarų Lietuvos moterų organizacijų asociacija - Klaipėdos merui adresuotame rašte iškėlė klausimus, kodėl savivaldybė vengianti viešumo, nubraukia asociacijos darbus, ir pasiūlė į minėtąją darbo grupę įtraukti tiek Tarybos narius, tiek savivaldybės administracijos darbuotojus, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovus.

J. Simonavičiūtės birželio 1-osios įsakymu darbo grupė buvo sudaryta iš dešimties savivaldybės administracijos valdininkų; pakviesta ir miesto Tarybos narė Ramunė Staševičiūtė.

Administracijos direktorės teigimu, iki numatyto termino parengusi pasiūlymus dėl parko valdymo, grupė baigė savo darbą.

Nustebino skuba ir sąmata

Tarybos kolegijos nagrinėtus raštus ir informaciją apie UAB "Poilsio parkas" finansinę padėtį išanalizavusi J. Norkienė, daugelį metų dirbanti buhaltere, rado juose neatitikimų. Juo keistesnis jai atrodo savivaldybės atstovų pasiryžimas likviduoti įmonę - klaipėdietei jis kelia minčių apie ketinimus pigiai parduoti puikioje miesto vietoje esantį įmonės turtą, kurio ateitis gali būti visai nesusijusi su bendruomenės rekreaciniais poreikiais.

"Per kolegijos posėdį buvo kalbėta, kad įmonės sukauptas nuostolis toks didelis, jog jai gresia bankrotas. Tačiau, išnagrinėjusi bendrovės balanso lentelę, galiu teigti, kad nuostolį dengia įmonės kapitalo rezervas. Įmonė senų skolų neturi, yra moki.

Kita vertus, akivaizdu, kad bendrovė valdoma neūkiškai - pavyzdžiui, už Herkaus Manto g. 83 esančio dviejų aukštų pastato, kuriame anksčiau veikė parko administracija, su garažais nuomą čia įsikūrusi bendrovė "Automalūnas" per mėnesį sumoka stebėtinai mažai - tik apie 2 000 litų nuompinigių, - sakė J. Norkienė. - Tačiau parkas atgimsta, todėl galėtų atgimti ir įmonė "Poilsio parkas", kurios istorija siekia dar 1953-iuosius. Kam ją likviduoti?"

"Esminis dalykas, kodėl siūloma panaikinti UAB "Poilsio parkas" - ši įmonė dirba nepelningai, tad yra pagrindo teigti, kad jai suteiktas bendrovės juridinis statusas, kurį ji turėjo visus 20 metų, nepasiteisino. Likvidavimas bus ilgas ir nuobodus procesas. Nemanau, kad ko nors atsisakysime ar ką nors parduosime. Be to, pastatą ant kampo, adresu Herkaus Manto g. 83, pagal detalųjį planą yra numatyta nugriauti, - savo ruožtu teigė J. Simonavičiūtė. - Vasaros estradą norima išsaugoti miesto poreikiams."

Jos teigimu, konstruktyvių argumentų iš visuomeninio judėjimo nėra sulaukta.

"Yra emocionalių laiškų, kuriuose dėstoma nuomonė, ir tiek. Tačiau jeigu aš nesiūlysiu naikinti neūkiškai veikiančios įmonės, pati būsiu apkaltinta neūkiškumu", - dėstė savivaldybės administracijos vadovė.

Visuomeninio judėjimo atstovų nuomone, klausimų kelia ir jau atlikto parko sutvarkymo projekto pirmojo etapo sąmata, kurioje nurodytos parko inventoriaus kainos, visuomenininkų vertinimu, gerokai viršija rinkos kainas.

J. Norkienės duomenimis, vienos iš 90 parke pastatytų šiukšliadėžių kaina sąmatoje siekia 1 801,78 lito be PVM, lauko suolo - 1 350,79 lito be PVM. Dėl projekto sąmatos atitikimo realioms išlaidoms vertinimo asociacija ketina kreiptis į Centrinę projektų valdymo agentūrą.