Dėl Dituvos turgaus tebeverda aistros

Pirmadienį prie Klaipėdos rajono savivaldybės būriavosi kelios dešimtys vadinamojo nelegalaus Dituvos turgaus prekeivių. Jų atstovai susitiko su savivaldybės administracijos direktoriumi Česlovu Banevičiumi bei savivaldybės specialistais.

Prekybininkai skundėsi, kad "Tilžės turgaus“ administruojamame naujame turguje yra blogos prekybos sąlygos, jiems skiriama per mažai vietos prekiauti dėvėtais rūbais, dideli mokesčiai.

Iki šiol sodų prieigose esančioje 2 ha pievoje prekeiviai laisvai galėjo užsiimti ir po 50 ir po 100 kv. m plotą, o dabar jie raginami susikelti į naują turgų, kuris užima tik 80 arų teritoriją.

Savivaldybė prekybos nereguliuos

Tačiau pagal įstatymo raidę savivaldybė prekybininkams niekuo padėti negali.

"Savivaldybė neturi tokios funkcijos – uždrausti ar leisti prekiauti. Prekybos ir prekyviečių teisėtumą pagal galiojančius įstatymus vertina kitos institucijos: maisto ir veterinarijos tarnyba, mokesčių inspekcija, policija.

Savivaldybė, siekdama išspręsti šią daug metų buvusią problemą dėl nelegalaus turgaus, inicijavo detaliojo plano parengimą - buvo suformuotas prekyvietei skirtas sklypas. Tuo buvo siekiama paskatinti verslininkus įkurti normalią turgavietę. Paskelbėme atvirą sklypo nuomos aukcioną, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys. Aukcioną laimėjo bendrovė "Tilžės turgus“. Neaišku, kodėl iki šiol savo žemės ūkio paskirties sklypo, kuriame prekiavo net iki 200 prekybininkų, prekybos reikmėms nesiėmė įteisinti jo savininkai arba nedalyvavo aukcione. Jų prašymas rengti detalųjį planą gautas tik šių metų gegužės mėnesį“, - sakė savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas.  

Daug metų į tokią "laisvą“ prekybą, nors ji ir buvo draudžiama įstatymais, kontroliuojančios institucijos žvelgė pro pirštus, nes nei prekybininkai, nei pirkėjai Dituvoje neturėjo kito pasirinkimo. Tačiau situacija pasikeitė šiais metais, kai sodų bendrijos teritorijoje pirmąkart įsikūrė įteisinta prekyvietė, turinti visus leidimus šiai veiklai.

Dituvos "nelegaliame“ turguje daug metų prekiaujantys žmonės pyksta, esą jie nėra jokie "nelegalai“, nes prekybai įsigyja verslo liudijimus, moka mokesčius. Tačiau pagal mažmeninės prekybos taisykles, prekyba dėvėtais rūbais gali vykti tik turgavietėse arba specializuotose parduotuvėse. O viešose vietose tokiomis prekėmis prekyba yra draudžiama.

"Tai kodėl savivaldybė išduoda leidimus prekybai viešose vietose, kodėl vyksta prekyba dėvėtais rūbais kaimuose, vos ne prie bažnyčių? Ar tai ne pažeidimas?" - piktinasi Dituvos prekeiviai.

Pasak savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros vyriausiosios specialistės Violetos Brazlauskienės, savivaldybė išduoda leidimus prekiauti viešose vietose tik renginių metu arba tokiomis prekėmis, kaip  daržovės bei vaisiai, knygos, akiniai nuo saulės ir pan. Tokius prekybininkus mes įpratę matyti kiekvieno miesto gatvėse. Tačiau prekiauti padėvėtais rūbais viešoje vietose savivaldybė nėra išdavusi nei vieno leidimo, nes tai draudžia įstatymai.

"Jau daug metų padėvėtais rūbais prekiaujama Kretingalės, Dovilų, Vėžaičių miesteliuose, specializuotose padėvėtų daiktų prekyvietėse, kurios įteisintos dar tais laikais, kai savivaldybė galėjo reguliuoti prekybą savo teritorijoje. Jeigu kur kitur gyvenvietėse gatvėje ar pievoje prekiaujama padėvėtais rūbais, tai yra nelegalu“, - sakė V. Brazlauskienė.

Kenčia patys prekybininkai

Tokia situacija, kad prekyba vyktų paprastame lauke - žemės ūkio paskirties sklype, Lietuvoje neturi analogų, teigė Donatas Botyrius, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas.

"Prekiauti su verslo liudijimais galima tik turgavietėje.  Jei nelegalioje vietoje dirbi, čia vystai komercinę veiklą, galima labai skaudžiai nukentėti – pradedant 500 litų bauda ir daugiau. Mūsų asociacija netoleruoja nelegalių turgaviečių, nes gina smulkių prekybininkų interesus. Visoje šioje situacijoje labiausiai ir kenčia patys prekybininkai, sunkiai užsidirbantys duoną sau ir savo šeimoms. Jau praėjusį šeštadienį liko neparduotos prekės, negautos pajamos. Tuo tarpu tiek tos "nelegalios“ žemės savininkai, tiek kai kurie politikai kiršina, kvailina žmones, užuot sprendę problemas, - sakė D. Botyrius.

- Manau, savivaldybė galėtų bent padėti žemės savininkui skubos tvarka įsiteisinti žemės sklypą, o daug kalbantis vienas Seimo narys galėtų inicijuoti įstatymo pataisas dėl prekybos padėvėtais rūbais sąlygų. Galbūt vietos valdininkai galėtų paieškoti galimybių plėstis ir legaliam turgui, kad jame visi prekybininkai tilptų pagal savo poreikius.

Dar prieš keletą metų, kai savivaldybė ėmėsi rengti detalųjį planą Dituvoje, gal ir žmonių poreikiai prekiauti buvo mažesni. Dabar situacija kita – daug prekeivių, daug pirkėjų. Dabar prekybininkai lieka be kaltės kalti. Juos veja iš įprastos vietos, kur jie turėjo per daug metų nusistovėjusias sąlygas, savo pirkėjų ratą. Manau, žmogiškai juos suprasti galima, tačiau įstatymai yra tokie, kokie yra“.