Darbėnų „vaiduoklį“ pavertė miestelio puošmena

Puošmenomis pasirūpino patys

„Jeigu ir kiti namai miestelio aikštėje taip pasipuoštų, gyventume tarsi pasakoje. Beje, gal ruošiatės čia vėl įkurdinti vaikų darželį“, – šeštadienį nuo pat ryto prie mėlynojo namo Turgaus aikštėje triūsiančius Darbėnų bendruomenės narius kalbino prošal einantys žmonės.

Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis teigė, jog per 10 žmonių sunešė puošmenų iš savo namų ūkių, miške prisikirsti eglišakių ir išsirinkti eglutę leido Darbėnų girininkija, o gimnazija pasirūpino langų puošyba – mokiniai, be įprastų kalėdinių motyvų, iškarpė ir žydų septynšakę žvakidę – menorą.

Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė patikino, jog idėją papuošti apleistą pastatą pasiūlė R. Benetis su žmona Onute. „Seniai kalbame, kad miestelio centre riogso tas baibokas. Apsitarėme ir sumanėme greituoju būdu sutvarkyti šiukšlyną – apkuopti teritoriją ir išpuošti namą. Su mokiniais sutarėme, kad jie sukurs karpinių, kurie simboliškai liudytų – nors miestelyje žydų tautybės žmonių nebėra, tačiau atmintis apie juos gyva“, – tvirtino S. Litvinienė.

Pasekė estų pavyzdžiu

R. Benetis sakė, kad į Savivaldybės raginimą papuošti aplinką ir dalyvauti konkurse reagavę išsyk, nes šią mintį brandino jau anksčiau. „Skaitėme, kaip kauniečiai susirūpino dėl Kauno miesto centre stovinčių apleistų pastatų, pavadindami juos nesuvokta gėda. Jie mano, kad Savivaldybei šie seni namai nerūpi todėl, kad apie juos per mažai kalbama, neapsisprendžiama, ką su jais daryti. Išsyk pagalvojome ir apie savo miestelio „mėlynąjį medinuką“, kuris, tarsi pamirštas senolis, paliktas tyliai numirti“, – kalbėjo R. Benetis.

R. Benetis patikino, kad bendruomenė pasekė konkrečiu estų pavyzdžiu. Talino senamiestyje taip pat buvę nemažai apleistų medinių namų, tačiau patys gyventojai sugalvojo originalų projektą ir ėmėsi savaip atnaujinti bei puošti tų namų duris. Į šią visuotinę iniciatyvą galop dėmesį atkreipė ir Talino miesto valdžia, radusi lėšų renovuoti pastatus ar jų fasadus.

Paklaustas, ar tikisi, kad valdžia po jų akcijos taip pat atkreips dėmesį į „mėlynąjį medinuką“, arba kitaip „namą-vaiduoklį“, atsakė: „Jeigu darome, vadinasi, tikimės Savivaldybės paramos“. Jis mano, kad atkūrus šį paveldo statinį, jame galima būtų įrengti prieškario Darbėnų žydų muziejų, informacijos centrą ar bendruomenės namus.

Kultūra – lyg podukra

Talkoje taip pat dalyvavęs darbėniškis rajono tarybos narys Dovydas Bajoras įsitikinęs, kad šis pastatas turės būti atkurtas, dalį jo skiriant Kultūros centro Darbėnų filialui: „Kolektyvai turėtų vietą, kur galėtų repetuoti. Dabar gi glaustosi vienoje gimnazijos klasėje. Renginiai vyksta gimnazijos salėje, kuri nebesutalpina visų, pageidaujančių į juos patekti. Man norisi lyginti Darbėnus su Salantais – gyventojų skaičiumi esame panašūs, tačiau Salantai turi ir atskirus kultūros namus, ir meno mokyklą, o mes – nieko. Galbūt ir mėlynąjį namą, jo kiemas – taip pat nemažas, galima būtų pritaikyti miestelio kultūros reikmėms“, – svarstė jis.

D. Bajoro nuomone, visgi mes labiau turėtume labiau rūpintis tuo, kas yra mūsų – lėšų verkiant reikia Darbėnų bažnyčiai, partizanų kapams sutvarkyti, o žydų paveldas yra šalia mūsų. Bėda ta, kad žydų palikuonys išsibarstę po pasaulį ir rūpintis paveldu nebėra kam.

Lėšų nereikėtų trupinti

Paklaustas, iš kur darbėniškiams gauti lėšų pastatui sutvarkyti, rajono politikas atšovė: „Iš ten pat. Viskas priklauso nuo tarybos strategijos, tik apmaudu, kad pastarųjų metų strateginis planas gerokai prasilenkia su biudžetu.“

Jis mano, kad Savivaldybė labiau turėtų remti aktyvias bendruomenes, kurios turi idėjų. „Bendruomenės kitiems metams paprašė jų poreikiams skiriamas lėšas padvigubinti – nuo 15 iki 30 tūkst. eurų. Savivaldybė turėtų ne trupinti, o skirti konkrečiam tikslui. Prioritetus teikti bent jau pagal gyventojų skaičių“, – teigė D. Bajoras.

Politikas taip pat įžvelgė ydingą lėšų paskirstymą ir Kalėdų puošmenoms: „Egles kaimuose pasipuošė pačios bendruomenės iš savo lėšų. Atvažiuokit pažiūrėti, kaip darbėniškiai pasipuošė eglę už 300 eurų, pamatysit, ką galima padaryti už tokius pinigus, kai Savivaldybė Kretingos miestui papuošti iš biudžeto skyrė 26 tūkst. eurų.“

---

Ant Turgaus a.-Vaineikių g. kampo išlikęs mėlynas medinis namas prieškariu priklausė turtingam žydui Sajai Viškinui, kuris turėjęs galanterijos parduotuvę. Joje buvo prekiaujama ir tuometinės prabangos prekėmis, tokiomis, kaip skrybėlaitės ir maudymosi kostiumėliai. O namo rūsyje S. Viškinas buvo atidaręs kavinę, kurioje po bažnyčios žmonių būdavę sausakimša.

Tradiciškai žydų pastatų pirmas aukštas būdavo skiriamas prekybai arba amatams, o antrame aukšte įsikurdavo šeimos.