Darbėniškiai geriamojo vandens eina į parduotuvę

„Vanduo žmogui padeda išgyventi, bet taip pat gali ir susargdinti“, – Savivaldybėje įvykusio susitikimo su žemdirbiais metu teigė Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, rajono merą Antaną Kalnių, vicemerą Dangirą Samalių ir administracijos direktorę Jolantą Girdvainę kviesdamas labiau atkreipti dėmesį, koks vanduo gyventojams tiekiamas. „Žinau, kad problemų turit daugiau, bet gyventojų sveikata jums taip pat turėtų būti ne paskutinėje vietoje“, – sakė jis.

Per daug fluorido

Darbėnuose gyvenantis A. Stonkus teigė prieš kurį laiką kartu su sąskaita pašto dėžutėje radęs įmonės bendrovės „Kretingos vandenys“ rekomendaciją per parą suvartoti ne daugiau kaip 0,7 litro vandens, kadangi jis – nesaugus.

„Per dieną išgėrei porą puodelių kavos, arbatos, jei dar suvalgei kokią lėkštę sriubos – štai ir jau viršijai normą“, – sakė A. Stonkus. Po 20 litrų plastiko talpyklose fasuoto vandens prireikus jis priverstas pirkti parduotuvėse. „Mano šeima yra ne vienintelė, gavusi „Kretingos vandenų“ laišką, įspėjantį gerti ribotą kiekį centralizuotai tiekiamo vandens. Norime žinoti, kiek tai dar truks?“ – stengėsi išsiaiškinti darbėniškis.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus Tomas Jurgutis „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad dėl fluorido pertekliaus ir jo poveikio sveikatai rekomendacijos mažiau vartoti vandens buvo išsiųstos 401 darbėniškiui, taip pat vartotojams iš Kluonalių, Lubių, Dupulčių, Laukžemės, Raguviškių, Juodupėnų, Šukės, Senosios Įpilties, Budrių, Dauginčių, Pryšmančių, Leliūnų, Valėnų, Vaineikių, Rubilių, Nasrėnų, Plokščių, Daktarų–Klibių, Tarvydų, Barzdžių, Žibininkų, Kašučių, Tolių, Pesčių, Žutautų, Tūbausių, Gintarų kaimų. Juose nėra vandens gerinimo įrenginių. Kretingos rajone nekokybišką vandenį su didesniu fluorido kiekiu dar gauna 11 procentų vartotojų.

Taiko išlygą

„Pagal Lietuvos higienos normos reikalavimus iš Darbėnų vandenvietės viešai tiekti geriamąjį vandenį suteiktos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išlygos toksinio rodiklio ribinei vertei taikymo sąlygos, numatančios, kad tam tikrą laikotarpį vartotojams būtų tiekiamas geriamasis vanduo, kuriame fluorido kiekiai didesni, bet pavojaus žmonių sveikatai nesukelia“, – pakomentavo T. Jurgutis. Išlygos taikymo laikotarpio trukmė – iki kitų metų gruodžio 31 d.

Direktoriaus žodžiais, geriamojo vandens kokybei gerinti kovą ar balandį ketinama patvirtinti 2018–2026 m. priemonių planą: kokių priemonių bus imtasi, kad per ribotą laikotarpį būtų atkurta nustatyta fluorido vertė Darbėnų vandenvietės geriamajame vandenyje.

Fluoridas būtinas žmogaus organizmui, tačiau per dideli jo kiekiai gali pakenkti žmogaus sveikatai. Geriamajame vandenyje ši cheminė medžiaga yra beskonė, bekvapė, bespalvė ir nesudaro jokių drumzlių, t. y. vartotojas fluorido negali pajausti. Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta fluorido ribinė rodiklio vertė yra 1,5 mg litre. Pasak Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Reginos Slušnienės, atlikus tyrimus, Darbėnų vandenvietėje jo rasta 1,96 mg litre.

Pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės kenčia nuo dantų fluorozės, taip pat galimi kalcio ir magnio apykaitos sutrikimai. Patariama vengti vandens su padidintu fluoridų kiekiu, daugiau vartoti sulčių, pieno ir jo produktų, nes kalcis sunkina fluorido įsisavinimą organizme, o vitaminas C ir B1 padeda fluoridui greičiau pasišalinti iš organizmo. Dantų priežiūros priemones – pastą, skalavimo skysčius – taip pat reikėtų rinktis su mažesniu fluorido kiekiu arba visai be jo, maistui nevartoti druskos su fluoru. Tačiau optimalus šio elemento kiekis lemia dantų atsparumą ėduoniui, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui yra 3,5 mg, nėščiosioms moterims – 3 mg.

Ruošiasi pasirašyti rangos sutartį

Pasak T. Jurgučio, vandens gerinimo įrenginių Darbėnuose statybos darbai jau nupirkti, rangovas parinktas, artimiausiu metu planuojama pasirašyti statybos darbų, kurių pabaiga numatyta 2020-ųjų lapkričio 1 d., sutartį.

Į vandenviečių pertvarką rajone investuota apie 3 mln. Eur. Rekonstruotos Kretingos, Vydmantų, Salantų, Kūlupėnų, Kartenos, Baublių, Kurmaičių, Grūšlaukės, Lazdininkų, Rūdaičių vandenvietės. Apie 89 proc. Kretingos rajono gyventojų vartoja geriamąjį vandenį iš vandenviečių, kuriose įrengti vandens gerinimo įrenginiai. Tiesa, rūdaitiškiai kol kas nėra patenkinti, „Pajūrio naujienoms“ skundėsi, kad vanduo – su nuosėdomis ir itin nemalonaus kvapo.

T. Jurgutis šią problemą pripažino, sakė, kad dėl blogos vandens kokybės Rūdaičių vandens gerinimo stotyje vasario pradžioje rangovui bendrovei EIGESA buvo išsiųsta pretenzija. „Rangovas iškart reagavo, nesklandumus šalino, bet patikino, kad specifinis amonio kvapas pranyks laikui bėgant. Kadangi po savaitės vandens kokybė vis tiek nepagerėjo, į įmonę kreipėmės pakartotinai. Iki vasario21 dienos žadėjo problemą išspręsti“, – „Pajūrio naujienoms“ akcentavo T. Jurgutis.

Direktoriaus teigimu, tikimasi, kad šiemet bus numatyta Kalniškių kaimo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija, prie Kalniškių vandenvietės bus prijungti Lubių kaimo vartotojai. Iki 2024 metų planuojamos Raguviškių, Juodupėnų, Šukės, Budrių, Laukžemės ir Senosios Įpilties vandenviečių rekonstrukcijos. Investicijų bus siekiama gauti iš ES finansuojamų projektų.

Seni, sovietmečio vandens bokštai su gręžiniais rajone nebeeksploatuojami.