Buvusios mokyklos patalpose - menininkų inkubatorius

Manoma, kad jau balandį Daržų gatvėje, buvusios Vydūno mokyklos patalpose, vėl atsiras gyvybė. Jei miesto politikai tam pritars, siūloma šiomis patalpomis leisti naudotis uostamiesčio menininkams. Tačiau tai nereiškia, kad pastatas jiems būtų atiduotas visam laikui - naudotis jomis bus galima tik iki tol, kol jos bus parduotos arba pradėtos griauti.

Įpūs gyvybės senamiesčiui?

Tokia praktika įprasta ne tik daugelyje pasaulio šalių, bet taikoma ir Lietuvoje. Mūsų šalyje jau yra pavyzdžių, kaip apleistas patalpas atidavus naudoti menininkams, šie savo veikla tarsi sukuria pridėtinę vertę ir toms patalpoms, ir visai vietovei. Tuomet, susigundę vietos patrauklumu, iš paskos ateina nekilnojamojo turto vystytojai.

"Tai gentrifikacijos procesai. Menininkai sujudina užmigusią ir visų pamirštą erdvę ir ji pamažu pasidaro populiari tarp mokių žmonių. Tokį procesą puikiai iliustruoja Vilniaus Užupio pavyzdys. Taigi, įsileidus menininkus į apleistas buvusios Vydūno mokyklos patalpas galbūt išjudintume iš miego ir Klaipėdos senamiestį, ir tai visiškai nieko nekainuotų", - idėja dalijosi Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Tokią idėją jis jau buvo iškėlęs ir praėjusį pavasarį, tačiau tuomet buvo linkstama prie minties, kad vos išsikrausčius mokiniams Vydūno mokyklos patalpos bus nugriautos. Tačiau politikai, sužinoję, kad tai iš miesto biudžeto pareikalautų daug pinigų, šiai minčiai nepritarė. Iki šiol jokio alternatyvaus sprendimo taip ir nepriimta.

Politiniai svarstymai, ką toliau daryti su šiomis patalpomis, pasak S. Gentvilo, gali užsitęsti dar metus, tad esą visai logiška per tą laiką vienoje geriausių miesto vietų esančias patalpas tinkamai panaudoti. Siūloma net palikti šioms patalpoms mokyklos pavadinimą.

"Uostamiesčio menininkai vis užsimena, kad jiems trūksta erdvės, kur būtų galima kurti ar rengti susirinkimus. Poreikis tam tikrai yra. Trečiadienį organizavome susitikimą - norą pasinaudoti šiomis patalpomis pareiškė pusšimtis žmonių, tarp jų yra ir garsių Klaipėdos dailininkų. Žinoma, patalpomis būtų leidžiama naudotis su sąlyga, kad čia nebus vykdoma nelegali veikla ar komercinė prekyba", - pabrėžė mero patarėjas.

Nuomos nemokėtų

Koordinuoti veiklą žadama patikėti viešųjų ryšių agentūrai "Genio misija". Šios įstaigos valdybos narys Seržas, turintis nemažai bendravimo su kūrybinga Klaipėdos jaunuomene patirties, pastebėjo, kad daugelis jų neturi savo studijų ir dėl to nukenčia kūrybinis potencialas.

"Be to, čia galėtų rinktis ir nevyriausybinės organizacijos, kurios neturi patalpų. Šią savaitę jau buvome susirinkę ir apžiūrėjome patalpas. Žinoma, jos apleistos, daugelis patalpų be durų. Tačiau kiekvienas, gavęs savo kampelį, pats jį atitinkamai susitvarkytų. Žinoma, kalba neina apie "euroremontus", nes tai tik laikinas prieglobstis", - kalbėjo Seržas.

Planuojama, kad laikiniesiems patalpų savininkams tereikėtų susimokėti komunalinius mokesčius. Preliminariai skaičiuojama - kiekvienam asmeniui iki 100 litų, priklausomai nuo to, kiek elektros žadama išnaudoti. Iš viso 1,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate yra 30 skirtingo dydžio patalpų.

Vienas iš šios idėjos iniciatorių, reklaminių klipų ir filmukų kūrėjas Arūnas Eimulis pabrėžė, kad, ko gero, pati svarbiausia šios idėjos misija - suburti į vieną krūvą dabar po visą miestą išsibarsčiusį kūrybingą Klaipėdos jaunimą.

"Tai būtų tarsi kūrybingų žmonių inkubatorius. Tarpusavyje bendradarbiaujant kiltų įvairių idėjų, projektų, galėtų kurtis bendruomenė", - vizija dalijosi A. Eimulis.

Pasiteiravus, ar nebūtų gaila, jei jaukiai įsikūrus po metų paaiškėtų, kad pastatą vis gi ruošiamasi griauti ir reikia jį apleisti. A. Eimulis patikino, kad tai menininkų nebaugina. Esą jie būtų dėkingi miesto valdžiai, kad šis neformalus kūrybinis fabrikas galėtų veikti nors ir trumpą laiką.

Planuojama, kad ši erdvė būtų atvira ir visai Klaipėdos visuomenei - menininkai galėtų rengti parodas, organizuoti įvairius renginius.

Tarp dangaus ir žemės

"Apie tokią idėją girdėjau, tačiau bent kol kas neturime jokio raštiško prašymo", - komentavo savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė.

Valdininkė patvirtino, kad kol kas šių patalpų klausimas kabo tarp dangaus ir žemės. Politikams nesutikus eikvoti biudžeto pinigų šiam pastatui griauti dabar ieškoma kitų sprendimų. Vienas jų - leisti šias patalpas privatizuoti.

Sklypo, kuriame stovi Vydūno vidurinė mokykla, detalusis planas patvirtintas dar 2003 metais. Jame numatyta, kad pastatas turi būti nugriautas. Tad pastatą įsigijęs savininkas taip ir turėtų pasielgti. Detaliajame plane numatyta sklypo paskirtis - komercinė, o tai reiškia, kad sklype turėtų būti statomi ne gyvenamieji namai.

Nors niekas oficialiai nekalba, kas ateityje turėtų būti pastatyta vietoje buvusios mokyklos pastato, puse lūpų užsimenama, kad yra planų čia statyti prabangius gyvenamuosius namus, kurių pirmuose aukštuose būtų įrengtos komercinės patalpos, kalbama ir apie planus čia statyti prekybos centrą.

"Dabar sprendžiamas žemės klausimas. Esame pateikę prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, kad 72 arų sklypą, ant kurio stovi šis pastatas, suteiktų savivaldybei panaudai. Kiek žinau, sklypas jau yra įregistruotas, tačiau dar tebetvarkomi kiti formalumai", - dabartinę situaciją komentavo Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Pasak jos, jei pastatas būtų privatizuotas, jam priklausantis žemės sklypas būtų išnuomotas naujajam savininkui.