Buvę kolektyviniai sodai išaugo į miestus

"Už bendro naudojimo žemę Savivaldybei mokame nuomos mokestį per bendrijos kasą. 2003 m. metais šis mokestis išaugo 7 kartus. Kodėl?" - klausia pirmininkas. "Pabrango žemė - taip, tačiau sukultūrinta, įdirbta žemė - tai ne tie kemsynai, kurie buvo prieš kuriantis sodams. Be to, bendro naudojimo žemė - tai keliai, gatvės, sausinimo kanalai, žalioji zona prie didžiųjų kelių ir tvenkinys - sodo vandenvietė. Šiuo turtu naudojasi visi: ir sodų sklypų savininkai, ir tie, kurie gyvena sodo teritorijoje, ir likę gyventi kaimo ūkininkai, kurie nepriklauso bendrijai, rajono gyventojai, ieškantys tik gražios vietelės poilsiui. Prašėme Savivaldybę atleisti bendriją nuo šio padidėjusio žemės nuomos mokesčio, bet gavome neigiamą atsakymą. Gal mums reikėtų atsisakyti nuomoti šią visų naudojamą bendrą žemę?.."

Toks požiūris į sodininkus, anot pirmininko, yra neteisingas, nes rajono gyventojui, kuris gyvena vienkiemyje, nereikia mokėti nei už vandens telkinius, nei už kelius, kuriais važinėja, jų remontą. Naujajame įstatyme yra parašyta, kad Savivaldybė gali remti, gali atleisti nuo mokesčių.

"Prašėme, kad rajono Savivaldybė savo žinion paimtų mūsų nutiestus, išasfaltuotus kelius ar bent skirtų lėšų jiems remontuoti, nes bendrijos nariai nepajėgūs savo lėšomis uždengti naujos asfalto dangos, kurios jau būtinai reikia apie 700 m iš 5,5 km asfaltuotų kelių. Gavom atsakymą, kad lėšų nėra, o bendrija turėtų tinkamai sutvarkyti dokumentus - kadastro duomenų bylutes bei teisinį registravimą ir tik tada Klaipėdos rajono savivaldybės taryba spręstų klausimą (priimti, o gal ir ne) sodininkų bendrijos turtą savo nuosavybėn. Rekomenduojama daryti dar ir papildomą dokumentaciją, kuri iš sodininkų kišenės išplėštų šimtus litų. Iš kur paimti tuos pinigus, jei mokių sodininkų rasis tik 100-200. Kiti gyvena tik iš pašalpų. Kaip išsaugoti tai, kas jau sukurta?", - nerimauja "Gubojos" s. b. pirmininkas.

Patys taiso elektros prietaisus

Tas pats ir elektros ūkyje. Elektros tinklai bendriją laiko vienu abonentu, kuris perka iš jų elektros energiją, ir prižiūri tinklus tik iki pastočių, prietaisus keičia tik pastotėse. Sodininkai turi patys išlaikyti elektriką, kad jis prižiūrėtų sodo teritorijoje esančias elektros linijas, patys perka ir remontuoja elektros energijos apskaitos prietaisus.

"Kodėl tokia neteisybė? - klausia V. Viederis. - Juk vartotojui, gyvenančiam mieste ar vienkiemyje, į įprastą 0,29 Lt mokestį įeina visos paslaugos, kurias teikia elektros tinklai. Šį mokestį galima sumokėti iki mėnesio pabaigos. O bendrija jeigu iki 15 d. nesumoka už elektros energiją - delspinigiai, iki 25 d. - raštas, kad atjungs elektrą visai sodininkų bendrijai. Ką daryti, jei pašalpas šeimos gauna tik mėnesio viduryje?"

Kelis kartus nuo 1999 m. "Guboja" siuntė prašymus Elektroms tinklams, kad jie priimtų savo atsakomybėn visą elektros ūkį, kad kiekvienas sodo sklypo savininkas, o ne bendrija, būtų abonentas. Gavo tokį atsakymą: "Gal kada ir priimsim, kai kiekvienas vartotojas išneš apskaitos prietaisus į pastato išorę, kai viską įvertins keletas komisijų.

"Bet juk tai tik atsirašinėjimas, - sako pirmininkas. Pareikalavome, kad naujai besikuriantys sodininkai elektros apskaitos prietaisus įrengtų išorėje - prasidėjo vagystės.

Kodėl taip sunku surasti vagis? Juk kiekvienas skaitiklis užfiksuotas Elektros tinklų kompiuteryje. Atsakomybės reikia visiems - piliečiams, perkantiems iš vagies skaitiklį, elektrikams vogto nestatyti, elektros tinklų darbuotojams, policijai operatyviau padėti surasti vagis."

Naujojo įstatymo 2 skirsnio 7 straipsnyje teigiama: "...sodo teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, transformatorių pastotės, elektros skydinės ir kiti elektros perdavimui ir skirstymui reikalingi įrenginiai Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš bendrijos yra išperkami esamos būklės..." Tad lieka tik viltis, kad ši problema bus išspęsta teigiamai, nes Vakarų skirstomųjų tinklų vadovai į paklausimą atsakė, kad ruošiami nauji sprendimai, apie kuriuos informuos vėliau. Kažin, kada tas bus "vėliau"?

Autobusai nevažiuoja

Keleri metai yra sprendžiamas klausimas dėl autobuso, tiems sodų sklypų savininkams, kurie siaura juosta nusitęsia iki pat Priekulės geležinkelio stoties. Jiems net apie 2-2,5 km tenka eiti iki pagrindinio kelio į "Dituvą".

"Graudu žiūrėti į senyvus žmones tysiančius krepšius iki autobuso stotelės. Kelis kartus kreipėmės į Klaipėdos savivaldybę, kad būtų paleistas mikrosutobusas papildomu, mūsų paruoštu, maršrutu. Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad autobusai nevažiuos. Kreipėmės į Gargždus, suradome vežėją, vežėjas sutiko. Tada Klaipėdos autobusų parkas sutiko vežti pats. Paleido didelį autobusą visai neatsižvelgdamas į tai, ko buvo prašoma. Žinoma, dideliam autobusui keleivių nesurinko. Vežioję žmones vieną sezoną, rudeniop pareiškė, kad daugiau nebevažiuos - nuostolinga. Tada mes vėl ieškojome vežėjo. "Gargždų vežeta" sutiko važiuoti reikiamu maršrutu, tačiau svarstant šį klausimą Klaipėdos savivaldybėje, leidimas nebuvo gautas. Tiesiog užburtas ratas. Ką man, bendrijos pirmininkui, pasakyti savo nariams, kai jie manęs apie tai paklaus? Kad yra neįveikiamos biurokratų ir kažkokių kitų interesų užkardos?"- pasakoja pirmininkas.

Ne visi sodininkai moka gyventi bendrijoje

Daug kas priklauso ir nuo pačių sodininkų mokėjimo gyventi bendrijoje. Daug yra žmonių, kurie laikosi taisyklių, yra tolerantiški, paiso kaimynų privatumo, padeda vieni kitiems, puikiai tvarkosi savo žemėje. Deja, ne visi tokie.

"Gražiai prašome ir barame nedrausminguosius, kurie stato savo transporto priemones ant pravažiuojamos dalies, krauna statybines medžiagas, iš savo namo naudoto vandens nuotekas išleidžia į sausinimo kanalus ar net į kaimyno sklypą. Bet valdyba ar pirmininkas tik barti ir tegali. Rajono atitinkamos administruojančios institucijos baudžia, bet jas prisišaukti pakankamai sunku.

Pagal vidaus taisykles, pataisytas pagal naująjį įstatymą, Sodų bendrijos valdyba, pirmininkas neturi jokios administracinės teisės bausti. Nedrausmingą sodininką galima paduoti tik į teismą.

Aišku, mums daug padeda rajono Savivaldybės vadovai, visų jos skyrių darbuotojai, Gargždų policijos komisariatas. Labai nuoširdžiai rūpinasi Priekulės seniūnas p. V. Velkas. (Galbūt ateityje "Guboją" būtų galima prijungti prie Priekulės miestelio.) Tačiau nuo jų gerų norų ne viskas priklauso.

Tikimės finansinės paramos sulaukti ir iš valstybės už tai, kad mes iš bendrijos narių metinių įmokų nuolat mokame "Sodrai" ir Mokesčių inspekcijai. Liūdna, tačiau didelė dalis iš pensininko pensijos, už vaikus gautų pašalpų sumokėto mokesčio tenka grąžinti valstybei. Tokie yra įstatymai...

Bendrijos metinis nario mokestis - 65 Lt. Už 2003 m. "Sodrai" sumokėta 7850 Lt, Mokesčių inspekcijai - 5820 Lt. Galime tik pasvajoti, kad jeigu būtume atleisti nors nuo dalies šių mokesčių, galėtume ir kelius susiremontuoti, ir kitoms būtinoms reikmėms skirti." - savo mintimis dalinosi "Gubojos" sodų bendrijos pirmininkas.