Budriuose gimsta antrasis vikingų laivas

Iš Girkalių kilęs, Kėdainiuose gyvenantis, bet Budriuose dirbantis D. Petkevičius antrąjį savo gyvenimo laivą – vikingiško Skuldelevo tipo – pradėjo gaminti prieš gerą mėnesį.

„Dabar matome tik pusę dugno, jis turi išsiriesti iki 3 metrų, užvirsti ir tada lipdysis šonai. Vasarą jau tikiuosi jį paskandinti – kiekvienas medinis laivas, įmestas į vandenį, paskęsta, kol lentos išbrinksta, o paskui išpumpuoji vandenį ir plauki“, – kalbėjo laivo statytojas, per žiemą planuojantis sudėti vadinamuosius laivo šonkaulius, kurių kiekvieną reikia išskaptuoti rankomis, kad gražiai įsileistų į vidų.

Laivo stiebas, pasak D. Petkevičiaus, taip pat bus vos ne tokio paties ilgio, kaip ir laivas. Ir galiausiai į laivą guls daugybė akmenų, naudojamų vietoje balasto.

„Jachtos turi kylius, o vikingai vietoje jų naudojo akmenis. Pridėdavo tiek, kad net pučiant šoniniam vėjui laivas nė nepalinkdavo, bet užtat baisiai bijojo uolų, nes bet koks užkliuvimas visa gera į dugną nunešdavo“, – žiniomis dalijosi vyras.

Dervą laivų impregnavimui Darius Petkevičius gaminasi pats, kaitindamas pušį.

Iš akies ir širdies

Automechaniko mokslus baigęs, gamyboje dirbantis D. Petkevičius pirmąjį 5,5 metrų, dviejų porų irklų vikingų laivą, vadinamą karve, statė pusmetį ir neslėpė, kad buvo visko: kažkas lindo, kažkas lūžo, nuolat teko eksperimentuoti, pavyzdžiui, garinti lentas virduliais, kad šios labiau išlinktų.

„Vikingų laivų nuotraukos man netyčia pasimaišė, kai nardžiau internete, ieškodamas informacijos, kaip pasigaminti valtį, tuomet ir pagalvojau, kad galėčiau sukonstruoti kažką įdomesnio. Žinoma, iš pradžių man nieko nepavyko“, – atviravo D. Petkevičius.

Į pagalbą jam atėjo draugas – klaipėdietis Vaclovas Jankauskas, šiuo metu gyvenantis Reikjavike, Islandijoje ir ten statantis jachtas bei kitokius laivus.

„Jis mane pakonsultavo, mat pats buvo statęs porą didelių vikingų laivų, liepė viską išardyti ir daryti kitaip. Taip ir prasidėjo“, – juokėsi vyras.

Tačiau net ir dabar D. Petkevičius savo laivą kuria nenaudodamas jokių detalių brėžinių ir pasitikėdamas vien savo akimis bei rankomis ir padedamas draugo – budriškio Juozo Paulausko: „Internetas pilnas nuotraukų, kuriose Oslo karo muziejuje eksponuojami vikingų laivai – pasižiūri ir darai. Nemėgstu projektų ir brėžinių.“

Laivagalį puoš lietuviškai

Abu laivus D. Petkevičius stato iš lentų klinkeriniu būdu – tokiu, koks buvo naudojamas ir prieš tūkstantį metų, o medį impregnuoja paties pasigaminta pušies derva. Pats susirentė ir pagrindinius šiam darbui reikalingus įrankius. „Mūsiškiai laivus statė truputį kitaip. Šis vikingų variantas labiau skirtas plaukioti jūrose – stipriau laiko, bangos mažiau daužo. Gaila, kad nesame radę saviškių laivų iš vikingų kuršių periodo. Tuomet būtų kur kas įdomiau užsiimti rekonstrukcija, o čia – tik pramoga“, – sakė D. Petkevičius.

Vyras tikino dar nenusprendęs tik kaip papuoš statomo laivo galus, bet skandinavų nekopijuos.

„Jie laivų galuose vaizduodavo mitologinius gyvius – dažniausiai drakonus, išsišiepusius, baisius. Čia reiktų kažko kuršiško – kokio nepikto žalčio ar tiesiog ornamentų“, – svarstė D. Petkevičius, pats išdrožinėjęs ir pirmojo laivo priekį, pagamino irklus, tik burių, kurios senovėje buvusios vilnonės, neaudė.

Anot jo, jeigu tokį laivą statytų originaliai, pagal skandinavų technologiją, kai lentos ištašomos kirviais, o kniedės nusikaldinamos, jis atsieitų apie 0,5 mln. eurų: „Čia paprastesnis variantas: vietoje ąžuolo – lietuviška pušis, vietoje kniedžių – jų imitacija.“

Statyti laivus Darių Petkevičių įkvėpė Skandinavijos muziejuose saugomos vikingų laivų rekonstrukcijos. Nuotraukoje – 21 m Osebergo laivas.

Istorijos entuziastas

Didysis laivas, kuriame bus 7 poros irklų ir vienu metu galės plaukioti apie 20 žmonių, – ne paskutinis, kurį Budriuose laisvalaikiu planuoja pastatyti D. Petkevičius.

„Mano planuose – daugiau mažų laivų, kuriuos būtų galima tampytis po festivalius kaip pažintinę kuršių istorijos dalį. Pavyzdžiui, į festivalį „Kilkim žaibu“ galėtume jais atplaukti, būtų dar didesnis įspūdis“, – įsitikinęs D. Petkevičius, jau kurį laiką besidomintis senosiomis kultūromis, o pirmojo vikingų laivo statybos entuziazmą tik sustiprino.

Pastatęs jį vyras susidraugavo su klaipėdiečiais, kurėnų entuziastais, pabandė sudalyvauti burvalčių ir istorinių burlaivių regatoje „Burpilis“ Nidoje, vėliau – Jūros šventėje.

„Kurėnai dideli, jų burės galingos, man nebuvo ko lygintis, – šypsodamas pasakojo vyras. – Tačiau Jūros šventėje susipažinau su 2015 m. uostamiestyje įkurto baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ atstovais. Buvau priimtas į klubą, tada ir sugalvojau, kad noriu plaukioti su jais, dalyvauti renginiuose, atkuriant ir demonstruojant to meto buitį, drabužius, ginklus, o tam reikia didesnio laivo. O dabar juokauju, kad pastatęs šį, galėsiu imtis kad ir lėktuvo.“

---

Pirmąjį savo statytą vikingų laivą Darius Petkevičius išpuošė ornamentais ir pavadino „Greta“ – dukros garbei.

• Karvė – nedidelis vikingų laivas, naudojamas pervežti žmones, o taip pat gyvulius ir kitas gėrybes. Šie laivai galėjo plaukioti labai sekliuose vandenyse, todėl buvo tinkami kabotažinei laivybai. Karves naudojo tiek kaip prekybinius, tiek kaip karinius laivus. Karvių korpusai būdavo apie 5 m pločio ir iki 21 m ilgio. Turėdavo iki 16 irklų. Tokių laivų pavyzdys yra Osebergo laivas.

• Osebergo laivas – 21 metro ilgio ąžuolinis vikingų laivas, kurio priekis ir galas gausiai dekoruoti besigrumiančių pabaisų ornamentais, buvo rastas 1903 m. netoli Norvegijos miesto Osebergo. Laivo irklai ir varomosios burės pagamintos IX a. pab. Istorikai mano, kad šis laivas buvo pastatytas 100 metų anksčiau negu kiti, anksčiau rasti vikingų laivai.

• Skuldelevo laivai – šiuo terminu apibūdinami penki originalūs vikingų laivai, atrasti Peberrendeno vandenyse, Skuldeleve, 20 km į Šiaurę nuo Roskildės (Danija). Manoma, kad jie buvo specialiai nuskandinti 1070–1090 m., kad taptų užtvara, apsaugančia nuo atakų iš jūros.

• Kurėnas (Kurnų valtis, Korno valtis) – burinė plokščiadugnė valtis (laivas), naudota iki XX a. vidurio. Turėjo vieną pagrindinį stiebą, prie kurio buvo tvirtinama pagrindinė didburė ir viena ar dvi trikambės burės. Laivo stabilumui padidinti buvo naudojama nuleidžiamoji lenta – šliūžė. Manoma, kad tokias valtis naudojo kuršiai. Jomis buvo žvejojama, gabenamos prekės ir gyvuliai, kurėnus taip pat naudojo, kaip keleivinio transporto priemones.