Biurokratų nesumažėjo ir po reformos

Paskutinysis Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas tvirtina, kad ši reforma labiausiai palietė žemiausios grandies darbuotojus, personalo specialistus, sekretores, vairuotojus, valytojas.

"Mes, viršininkai ir pavaduotojai, į tas pareigas atėjome jau žinodami, kad esame paskutinieji ir privalome organizuoti darbą taip, kad viršininkų administracijos būtų likviduotos", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Burkšas, šiuo metu tvarkantis savo privataus verslo reikalus.

Didžioji dalis tarnautojų, kaip buvo, taip ir liko dirbti valstybės tarnyboje.

Dešimtyje Lietuvos apskričių administracijų, iki jų likvidavimo, iš viso dirbo 2 546 tarnautojai. Vienos apskrities administracijoje buvo apie 250-280 etatų. Tačiau praėjus keliems mėnesiams po reformos realiai darbo visoje šalyje neteko tik 232 asmenys, iki tol dirbę AVA. Visi kiti buvo perkelti į kitas tarnybas, kuriose, panaikinus apskričių administracijas, buvo įsteigtos 946 naujos pareigybės, atliekančias buvusių administracijų funkcijas. Kitaip tariant, nukirpus vienoje vietoje, buvo prisiūta kitoje.

Biurokratų nesumažėjo

Oficialiai teigiama, kad panaikinus AVA biudžetas sutaupys apie 30 mln. litų per metus. Tačiau kiek yra padidintas finansavimas kitoms institucijoms, Finansų ministerija duomenų neteikia.

Žemėtvarkos skyrių ir kitas AVA funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu, perėmė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Perimtoms funkcijoms vykdyti NŽT buvo įkurti 48 teritoriniai žemėtvarkos skyriai, aptarnaujantys visų šalies savivaldybių teritorijas. NŽT būstinėje Vilniuje ir 48 teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose šiuo metu iš viso dirba 1 009 darbuotojai.

Planavimo specialistai buvo įdarbinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybų inspekcijoje, o Civilinės saugos specialistai priskirti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Tad po 2010 m. liepos, kai buvo likviduotos AVA, Darbo biržoje užsiregistravo tik 21 Vilniaus AVA darbuotojas. Kauno biržos duris atvėrė 25 asmenys, Klaipėdos - 21, Šiaulių - 16, Telšių - 24 asmenys.

"Gerai, jei piliečių reikalai tvarkomi sklandžiai. O jei tenka ieškoti teisybės? Anksčiau užtekdavo nuvažiuoti pas apskrities viršininką, o dabar tenka trenktis į Vilnių", - sakė A. Burkšas.

Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas pripažįsta, kad prieš reformą tikėtasi sumažinti biurokratinį aparatą ir kai kurias paslaugas gyventojams teikti greičiau ir kokybiškiau.

"Tačiau kas pasikeitė žemėtvarkos srityje? Niekas, tik pasikeitė institucijos pavaldumas, o gyventojai jokių pokyčių nepajuto", - konstatavo Seimo narys.

Reforma nusivylė

Reforma nuvylė krašto savivaldybes, kurios tikėjosi iš apskričių administracijų perimti kai kurias funkcijas. Tačiau savivaldai atiteko tik švietimo, mokslo, sveikatos įstaigos, kurias dabar tenka išlaikyti iš skylėtų biudžetų. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, vietos valdžiai buvo perduota per 100 švietimo, socialinių ir sveikatos įstaigų.

"Tos reformos rezultatas - visiškas nulis. Savivaldybėms buvo perduotas tik vienas kitas objektas, ir jokių funkcijų," - teigė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Jis taip pat tvirtino pasigendąs motyvų, kodėl žemės valdymas patikėtas NŽT. Pasak Druskininkų mero, jei valstybinę žemę miestuose valdytų savivaldybės, dokumentų tvarkymas gyventojams truktų apie 3-4 mėnesius. Tuo metu žemės valdymą patikėjus Nacionalinei žemės tarnybai, dėl atsiradusių tarpininkų procesai esą truks iki 1,5 metų.