„Tiems būstų savininkams, kurie pasistatė juos turėdami visus reikiamus leidimus bei nustatyta tvarka gavo dokumentus kad šie pripažinti tinkamais naudoti pagal jų paskirtį, ir kurie vėliau dėl biurokratinių nesusikalbėjimų tapo situacijos įkaitais kuomet jų nekilnojamas turtas tapo neteisėtas, iš valstybės turės teisę reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su statinių nugriovimu, kuriuos teismas pripažino neteisėtais. Ypač tais atvejais, kai minimi statiniai yra pripažinti neteisėtais dėl aplinkybių, kurių jie nežinojo ir neprivalėjo žinoti žemės sklypų detaliųjų planų tvirtinimo bei atitinkamų leidimų išdavimo metu. Kiekvienas asmuo, gavęs valstybinės institucijos išduotą oficialų dokumentą, neturi pareigos tikrinti jo teisėtumo ir pagrįstai pasitiki valstybės institucijose dirbančių asmenų kompetencija bei tinkamu pareigų atlikimu, būtent taip elgėsi ir minimų statinių savininkai. Manau, apskaičiuojant atlygintinus nuostolius bus įtraukiama ne tik statinių vertė, bet ir veiklos nuostoliai bei negautos pajamos iš planuotos ar pradėtos vykdyti, bei priverstinai nutrauktos komercinės veiklos“, - sako advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė“ vadovaujanti partnerė Eugenija Sutkienė.
Tuo tarpu ZETA LAW advokatų teigimu, Civilinis kodeksas numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
„Taigi, tais atvejais, kai privataus asmens, nepadariusio jokių teisės pažeidimų, patirtą žalą sąlygojo vien neteisėti valstybės tarnautojų veiksmai ar sprendimai, tokią žalą valstybė privalo atlyginti, tuo pačiu įgydama regreso teisę į neteisėtus veiksmus atlikusius valstybės tarnautojus", - teigė ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos partneris, advokatas Valdemaras Stančikas.
Teisininkės Eugenijos Sutkienės teigimu, atsakomybė atlyginti nuostolius savininkams gali tekti kelioms institucijoms, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.
„Tokia situacija susidarė dėl kelių valstybinių institucijų darbuotojų veiksmų. Tad teismas, nagrinėdamas teisėtus būstų savininkų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, turės atsakyti į klausimą dėl kurios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsirado nuostoliai“, - sako advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė“ vadovaujanti partnerė Eugenija Sutkienė.
Advokatų kontoros TRINITI advokato Vytauto Kalmatavičiaus teigimu tokių asmenų reikalavimai valstybei dėl žalos atlyginimo turėtų būti tenkinami, nes yra neprotinga ir neproporcinga iš eilinio piliečio reikalauti tokių rūpestingumo ir atidumo standartų, kurie viršytų standartus, taikomus saugomų teritorijų, žemėtvarkos tarnybos, savivaldybės ar kitų atitinkamos srities pareigūnu bei tarnautojų funkcijų vykdymui.
„Priešingas aiškinimas reikštų visišką protingumo, sąžiningumo bei teisinės valstybės principų pažeidimą, kadangi bet kuris pilietis, kurio atžvilgiu yra priimtas individualus teisės aktas, būtų priverstas į jį žvelgti su nepasitikėjimu, imtis neadekvačių ir neproporcingų priemonių įsitikinti šio akto teisėtumu, tokiu būdu būtų pakertamas bet koks piliečių pasitikėjimas savo valstybe ir paneigiamas konstitucinis principas, jog valdžios institucijos turi tarnauti žmonėms“, - sako advokatas V. Kalmatavičius.
Praėjusią savaitę, pirmą kartą šalies istorijoje, statinių savininkas pats ėmėsi legaliai pastatytų statinių Juodkrantėjė griovimo darbų, vykdydamas Teismo nutartį, kuri įpareigojo juos nugriauti. Pradėtas griauti Juodrantėje veikęs restoranas - ne vienintelis Neringoje teisėtai pastatytas pastatas turint reikiamus statybos leidimais, suderintus su miesto valdžia ir atsakingomis institucijomis, kurie vėliau buvo pripažinti nelegaliais, paaiškėjus, kad detalieji planai, kur statiniai stovi, neatitinka bendrojo Neringos plano.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą