Biologinis turtas irgi nurašomas

Dokumentinis filmas parodė, kaip Jungtinėje Karalystėje policijos raitelių būrio žirgas išlydimas į užtarnautą poilsį: iškilmingas paradas aidint fanfaroms, minia, kurioje - ir Lordų rūmų nariai, gatvėse sveikina žirgą. Gyvenimo saulėlydį žirgas pasitiks šiltame, švariame užmiesčio tvarte. O štai Lietuvoje nusenęs žirgas geriausiu atveju bus parduotas aukcione, ištikimai ir pasiaukojamai tarnavęs šuo gali būti sunaikintas kaip nebeveikiantis įstaigos inventorius.

Psichologai teigia: tas, kuris bet kokią gyvastį vertina kaip žemesnę, atsiduria pavojingai arti idėjos apie bevertį žmogų. Tad kada bus sustabdytas gyvūnų žudymo konvejeris?

Šunų pragaras

Vieną uostamiesčio Šilutės plente esančią automobilių saugojimo aikštelę saugo senas, perkaręs rotveileris, kažkada saugojęs gamyklos teritoriją, tai yra visą savo gyvenimą sunkiai dirbęs.

Aplink būdą mėtosi stambūs, sudžiūvę kaulai, kurių šuo nebegali sugriaužti, dubenėlyje kartais būna kopūstų. Nudvėstų iš bado, jeigu kaimyninio namo gyventojai jo nepašertų. Rotveileris kartais visą speiguotą naktį paliekamas už vartų, ir, nepasiekdamas būdos, stoviniuoja ant ledo, o kai būna palaidas, puldinėja žmonių vedžiojamus šuniukus.

Prieš keletą metų toje pačioje saugojimo aikštelėje per karščius iš troškulio nugaišo Kaukazo aviganis. Regis, keturkojis sargas čia tėra tik palaikis skuduras, lengvai pakeičiamas kitu.

Savo draugų nemigdo

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės šunys turi savo specializaciją: vieni saugo sieną vadinamojoje žaliojoje juostoje - patruliuoja, ieško pasiklydusių žmonių. Kiti pasienio kontrolės punktuose apieško transporto priemones ir žmones, ieško sprogmenų ir narkotinių medžiagų.

Pasak rinktinės Kinologijos skyriaus viršininko Aleksejaus Skorochodo, iš vienuolikos pajūrio pasieniečių šunų dauguma ekspertų įvertinti aukščiausia kategorija (yra trys lygiai). Tarnybai naudojami vokiečių aviganių, belgų aviganių ir labradoro veislių šunys.

Pokalbininkas paneigė gandus, esą keturkojai įpratinami prie narkotikų; iš tiesų jie aptinka narkotikus pagal kvapą.

"Žmogui yra neįmanoma rasti mažą kiekį narkotikų, paslėptų didelėje mašinoje, nes visą išardyti neįmanoma. Šuo parodo tą vietą, tada tiriama detaliau", - sakė A. Skorochodas.

Jis sako, kad kitose rinktinėse visko būna, šunys sužeidžiami nusikaltėlių, o pajūryje tokių atvejų paskutiniu metu nebuvo. Kinologas pasakoja, jog jeigu pažeidėjas priešinasi, paleistas šuo nekanda į gyvybiškai svarbius organus, stengiasi žmogų pargriauti ir budi, kol atbėgs pareigūnai.

Iš pasieniečių šunų tik vienas yra sterilizuotas. Rujojanti kalė izoliuojama, jai neskiriamos užduotys.

Viršininkas negirdėjo, kad kinologai žiauriai elgtųsi su šunimi, be to, yra stebėjimo kameros.

"Vidutiniškai šuo aktyviai dirba iki 10 metų, vėliau individualiai komisija įvertina jų galimybes, savijautą, ištvermę. Kai šuo pripažįstamas nebetinkamu, jis yra nurašomas ir bandomas parduoti aukcione. Dažniausiai pareigūnai, kuriems priklausė šuniukas, patys jį ir išperka. Bet ne visada, yra skirtingi gyvenimo atvejai, pareigūnas gal jau turi kitą šunį. Na, o tiems senukams keturkojams, kuriuos į savo namus paėmė pareigūnai, netrūksta globėjiškos priežiūros ir meilės.

Mes savo "senukus" perduodame Vilniaus rinktinės kinologijos skyriui, kuris organizuoja aukcioną. Pernai iš trijų nurašytų šunų du nupirko mūsų pareigūnai, vieną - kitas žmogus", - sakė A. Skorochodas.

Parduoda aukcionuose

Kai nutirps sniegas ir išdygs žolė, Vilniaus gatvėse pradės aktyviai patruliuoti pareigūnai ant žirgų. Žiemą tą jie daro tik išskirtiniais atvejais, palaikant tvarką, kai vyksta masiniai renginiai. Su tokia transporto priemone patogu kirsti raižytą vietovę, upokšnius ir parkus, sutramdyti minios riaušes masiniuose renginiuose, jei reikia, užblokuoti kelią.

"Iš žirgynų atrenkami jauni, kastruoti, tinkamo ūgio ir charakterio arkliai. Vieni jų aikštingi, veržlūs, kiti - romūs. Pareigūnai moko žirgus komandų, pratina prie garsų, triukšmų, kitų išorinių dirgiklių apie pusantrų metų. Belmonto žirgyne keturkojai patruliai gauna šieno, avižų, morkų, sėlenų, mineralų, jais rūpinasi veterinarijos gydytojas", - sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio vadas Arnoldas Keršys.

Jis pastebėjo, kad šalies žirgininkystės tradicijų neįmanoma lyginti su šimtmečiais klestinčiomis Jungtinėje Karalystėje, nes pas mus jų nebuvo nuo caro laikų iki baigėsi sovietmetis.

Pasenę žirgai parduodami aukcionuose, o kad jų nenupirktų mėsai, informacija skelbiama internete. Pavyzdžiui, rašoma: "Auksinės dūšios, bet nemažai sveikatos problemų turintis švelniakartis Rudis ieško šeimininko." Apie pardavimus skelbiama ir spaudoje, "Valstybės žiniose", o norintys dalyvauti iš anksto registruojasi ir sumoka užstatą, gauna dalyvio numerį.

PATRULIAI. Šie žirgai verti pagarbos, nes yra lygiaverčiai pareigūnų partneriai.

Aukcionai beveik kasmet vyksta tame pačiame Belmonto žirgyne, paskutinysis jų vyko 2011 metais, buvo parduoti du žirgai - Dagonas ir Volfas. Ankstesniame aukcione buvo nupirkti net keturi žirgai. Jeigu kuriam žirgui neatsiranda pirkėjų, pagal norminius aktus kaina mažinama 20 procentų, ir po tam tikro laiko vyksta dar vienas aukcionas. Nė vienas žirgas neišvežamas iš šalies. Šių metų rudenį greičiausiai įvyks dar vienas aukcionas.

Perka ir dėl grožio

"Pareigūnai pasidomi savo buvusio keturkojo partnerio likimu. Vienas žirgas, kurį savininkas buvo išsivežęs į ganyklas, grįžo pas mus į Belmontą, nes dalis mūsų arklidžių nuomojama privatiems asmenims. Dabar naujasis šeimininkas rūpinasi čia įkurdintu žirgu", - sakė A. Keršys.

Raitojo būrio specialistė Alina Michnevič patikino, kad policijos žirgų likimas nėra tragiškas.

"Mes parduodame žirgus žmonėms arba įstaigoms, organizacijoms, klubams, kurie pageidauja juos įsigyti. Dažniausiai juos įsigyja ūkininkai, kurie nesiruošia nei sportuoti su žirgais, nei apkrauti sunkiu darbu. Arkliais jodinėja vaikai, arba jie ganosi pievose prie sodybos tiesiog dėl grožio. Sudaromos sąlygos užtarnautam ramiam, sočiam poilsiui", - sakė specialistė.

Cirko artistų senatvė ori?

O štai keturkojai "pensininkai", buvę cirkų artistai, aukcionų išvengia - jie lieka gyventi cirke arba atsiduria zoologijos sode.

"Kai cirko gyvūnai pasensta, plėšrūnai savo amželį baigia zoologijos soduose, o naminiai - dresuoti ožiai, kiaulės, šuneliai, nors ir nebedalyvauja programose, lieka cirke", - sakė "Baltijos" cirko direktorius Petras Variakojis.

Pasak jo, gyvūnai net sapnuoja savo darbo cirke metus - štai viena kiaulė, daug metų atidavusi vaidinimams, jau "pensijoje" nuolat keldavosi kartu su kitais artistais ir elgdavosi taip, lyg reikėtų išeiti pasirodyti žiūrovams.

Anot P. Variakojo, tai esą įrodo, kad cirkuose gyvūnai nėra išnaudojami - jie taip pat, kaip žmonės, pripranta ir su mielu noru atlieka triukus, supranta, kad jais džiaugiasi žiūrovai.

"Aišku, tik tie gyvūnai, kurie yra tinkamai dresuojami. Labai daug priklauso nuo dresuotojo psichinės būsenos. Šiais laikais dresuotojai yra daugiau treneriai, bizūno laikai seniai praėjo. Žvėrys badu nemarinami, tai matyti iš geros jų išvaizdos. Jie, kaip ir žmonės, iš ryto atsikelia, daro mankštą, o programa parenkama taip, kad po jos iškart būtų maitinami. Nustebtumėte sužinoję kiaulių meniu: virta mėsa, sūris, daržovės..." - sako cirko vadovas.

Pasak jo, nukaršusių gyvūnų nemigdydavo ir garsūs Rusijos dramblių, meškų dresuotojai, su kuriais lietuviui teko dirbti: "Jie likdavo savo dienų galo sulaukti cirke, ir su jais buvo elgiamasi humaniškai."

"Galioja galvažudiškas įstatymas"

Brigita KYMANTAITĖ, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė
Yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio pagrindu į gyvūną žvelgiama kaip į valstybės turtą, tokį pat, kaip stalas, šiukšliadėžė, ir kai jis yra padėvėtas, nebetinkamas naudojimui, privalo būti nurašytas ir sunaikintas.
Buvusio Seimo nario Petro Auštrevičiaus ir gyvūnų teisių gynėjų iniciatyva kreiptasi į tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę su prašymu peržiūrėti įstatymą, įpareigojantį sunaikinti biologinį turtą, ir suteikti gyvūnams galimybę gyvenimą baigti prieglaudoje arba jį dresavusio muitininko, pasieniečio ar policininko namuose. Įstatymas buvo peržiūrėtas, tačiau valdžia pasikeitė, o pataisa taip ir nebuvo priimta.