Baudos gero pavyzdžio neatstos

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad viešose vietose nepilnamečiams rūkyti uždraudusi uostamiesčio taryba viršijo įgaliojimus.

Tabako kontrolės įstatymas reglamentuoja, kad miesto taryba gali nustatyti tik vietas, kuriose draudžiama rūkyti, bet ne asmenų grupes, kurioms šis draudimas taikomas.

Rūkyti nepilnamečiams viešosiose vietose buvo uždraudusi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau teismas draudimą panaikino.

Po tokių Temidės verdiktų susiklostė labiau nei paradoksali situacija. Nepilnamečiams cigarečių parduoti negalima, bet nubausti už tai, kad jie rūko, teisinio pagrindo nėra.

- Ką daryti, jei oficialiai nepilnamečių negalima nubausti už rūkymą? Kaip juos atpratinti nuo šio žalingo įpročio? - „Respublika“ klausė ne vieną puikų sportininką išauginusio tarptautinės kategorijos trenerio Broniaus Vyšniausko.

- Vien tik bausmėmis ir draudimais nieko nepasieksime.

Reikia pradėti nuo savęs, nes vaikui didžiausią įtaką daro pavyzdys. Ir tų asmenų, kurie yra arčiausiai jo ar didžiausi autoritetai, - tėvų, mokytojų ir įžymių žmonių.

Ko galime iš paauglio reikalauti, jei visi aplinkui jį rūko. Ir ne tik tėvai, bet ir mokytojai ar net treneriai.

Nevykdoma jokia šviečiamoji ir auklėjamoji veikla. Nepilnamečiams reikia pasakoti apie rūkymo žalą ir kokią naudą gauna nerūkantieji. Ir tai turi daryti tie, kuriais jie tiki ar yra jų laikomi pavyzdžiu.

Vien tik užrašo ant cigarečių pakelio, kad rūkymas kenkia sveikatai, neužtenka. Tuo labiau kad ir patys medikai rūko.

Apie rūkymo žalą reikia kalbėti konkrečiais faktais. Įvardyti, kad jis kaltas ne tik dėl labai sunkių ligų, bet ir impotencijos.

- Bet juk dabar vos ne prie mokyklų įrengiamos specialios vietos rūkyti, kad neva moksleiviai to nedarytų pasislėpę artimiausių namų laiptinėse ir kiemuose.

- Tai visiškas absurdas. Mes nepilnamečiams draudžiame rūkyti, bet kartu tarsi ir leidžiame. Lieka tik įrengti specialias vietas, kur jie galės gerti alų ir stipresnį alkoholį.

Kaip galima ramiai žiūrėti į rūkančias jaunas paneles ar mažus vaikus po parkus vedžiojančias mamas. Juk anksčiau moteriai įsidėti į burną cigaretę būdavo didžiausia gėda.

Tačiau dabar mes tai toleruojame ir net bijome pastabą pasakyti. Juk dabar pas mus demokratija, neduok Dieve, pažeisi kieno nors teises.

Mums trūksta elementariausios kultūros. Nebemokame su kitais žmonėmis bendrauti ir neturime apie ką kalbėtis, jei nėra butelio alkoholio ar smilkstančios cigaretės. Juk mes visai nebeskaitome knygų.