Atstatys sovietų nugriautą bažnyčią

Apie senojo Karklininkų kaimo bažnyčios atstatymo galimybę evangelikų liuteronų bendruomenė ėmė kalbėti dar prieš kelerius metus. Su rajono savivaldybės administracija ir su Pajūrio regioninio parko direkcija radus bendrą kalbą buvo parengtas detalusis planas. Tačiau šioje stadijoje projekto įgyvendinimas ir įstrigo. Paaiškėjo, kad bažnyčiai negali būti skirtas žemės sklypas, kadangi jis patektų į valstybinę miško paskirties žemę.

Kretingalės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Žilinskis stebėjosi, kad puikiai žinant šventoriaus sklypo ribas ir net esant pamatų likučiams, negalima atgauti žemės sklypo. Todėl neįmanoma pradėti rengti techninio bažnyčios projekto.

"Čia susiplakė kelios priežastys. Sklypas atsirado miške, saugomoje teritorijoje ir pajūrio juostoje. Tam, kad būtų suformuotas sklypas, žemei turi būti suteikta kita nei miško paskirtis. O tam reikalingas Vyriausybės sprendimas. Kadangi tai neeilinė situacija, tai niekas ir nežino, nuo ko būtų galima pradėti", - aiškino dvasininkas.

Maldos namų dabartiniame Karklės kaime būtinybė kilo šioje vietovėje sparčiai daugėjant gyventojų.

Pasak evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio, atstačius bažnyčią, ji atliktų ne tik maldos namų funkcijas katalikams ir evangelikams, bet ir tarnautų kaip bendruomenės namai.

"Būtų puiku, kad pastatas bent išoriškai būtų panašus į senąją bažnyčią. O viduje tūriai galėtų būti įvairūs, čia būtų ne tik salė apeigoms, tačiau ir bendruomenės namų patalpos", - svarstė vyskupas.

Pasak Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovo Dariaus Niciaus, klausimų, ar atstatyti bažnyčią, niekam nebekyla.

"Yra bendra rajono, parko ir evangelikų bendruomenės pozicija. Juolab kad yra išlikę ir pamatai, ir istoriniai duomenys. Taip būtų ne tik atstatyta istorinė tiesa, tačiau bažnyčia taptų ir traukos objektu, atliktų ir kultūros namų funkciją", - kalbėjo D. Nicius.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vadovės Rimos Petkienės, tarnybai ši situacija yra žinoma. Jos teigimu, reikėjo iš naujo atlikti geodezinius sklypo matavimus, juos patikrinti ir pataisyti registro įrašą.

"Geodeziniai matavimai jau atlikti. Dabar liko juos patikrinti ir sklypą užregistruoti. Vėliau yra dvi išeitys - bažnyčios šventoriaus sklypą atiduoti panaudai rajono savivaldybei, o šioji jį galėtų perleisti evangelikų bendruomenei. Kartu reikia parengti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo sklypas būtų perduotas valdyti tai pačiai savivaldybei patikėjimo teise", - aiškino R. Petkienė.

Anot jos, visas šis procesas galėtų užtrukti ilgiausiai iki trijų mėnesių.

1956 m. Karklininkų kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio buvo atiduota kariškiams. Čia stovėjusios senosios sodybos buvo sunaikintos. Tokio pat likimo sulaukė ir bažnyčia.