Atsiimti vaikų iš močiutės - tik su policijos pagalba

"Esu nustebęs, kokia supuvusi Lietuvoje yra teisinė sistema. Visi tik garsiai kalba apie vaikų teises, tačiau realiai, kai reikia jas apginti, visos institucijos yra bejėgės. Aš net keletą dienų negalėjau atsiimti iš uošvės savo vaikų. Įsivaizduokite, ką turėjau patirti?

Jei Anglijoje būtų įvykusi tokia istorija, net neabejoju, prie uošvės namų po akimirkos stovėtų dešimt policijos ekipažų ir dar sraigtasparnis skraidytų, o vaikai būtų išvaduoti per kelias minutes. O čia niekas neturi teisės durų išlaužti", - "Vakarų ekspresui" pasakojo Didžiojoje Britanijoje kartu su visa šeima jau septynerius metus gyvenantis vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - Aut. past.).

Nebeatidavė vaikų tėvui

Statybų versle dirbantis vyriškis su abiem mažamečiais vaikais šią vasarą į tėvynę grįžo be žmonos, nes ji planavo Anglijoje stoti į universitetą, todėl ten likusi tvarkėsi dokumentus.

"Esame normali, tvarkinga šeima. Abu dirbame, o vaikai Anglijoje lanko mokyklą ir darželį. Tradiciškai, kai grįžtame į Lietuvą, pusę laiko vaikai pagyvena pas mano mamą, o kitą laiką jais džiaugiasi žmonos mama. Neslėpsiu, su uošve ir anksčiau nelabai gerai sutardavome, tačiau, nepaisant to, suvokiau, kad vaikams reikia abiejų močiučių, todėl ir šią vasarą tradicijos nelaužėme", - pradėjo pasakoti emigrantas.

Tačiau kai praėjusią savaitę, kaip esą ir buvo sutarta, jis panoro vaikus pasiimti iš uošvės, ši pareiškė, kad vaikų nebeatiduos.

"Iš pradžių stengėmės gražiuoju kalbėtis, tačiau ji pradėjo kažką kliedėti apie pedofilus ir daugiau nei durų atidarė, nei telefono ragelio kėlė", - nemalonius išgyvenimus bandė prisiminti vyras.

Jo mama stebėjosi, kaip pagyvenusi moteris gali šitaip elgtis - ne tik negrąžinti tėvui vaikų, bet ir jų akivaizdoje šmeižti tėvus nebūtais dalykais ir vadinti juos pedofilais.

"Čia jau televizijos įtaka, tačiau ar ji gali šitaip paveikti sveiką žmogų?" - stebėjosi moteris.

Įstatymų įkaitai

Negalintis niekaip pasiekti savo vaikų vyras bandė kreiptis į visas galimas institucijas, tačiau reikalai taip greitai, kaip norėtųsi, nesitvarkė.

"Per tas keletą dienų policijos pareigūnus kviečiausi gal kokis penkis kartus. Neturiu jiems jokių pretenzijų. Atvyksta greitai, elgiasi labai žmogiškai ir viską supranta, tačiau, kadangi durų niekas neatidaro, niekuo padėti negali. Tas pats ir su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais.

Vienu metu pasijaučiau tarsi būčiau priremtas prie sienos - tarnybos Lietuvoje visiškai neįgalios - jei jiems durų neatidaro, jie nieko padaryti negali, nes neleidžia įstatymai", - pyko vyras.

Visų instancijų, į kurias jis kreipėsi, atstovai jį patikino, kad durų laužti negalima tol, kol nėra įtarimų, jog esantiems žmonėms viduje kyla reali grėsmė.

"O kaip jie pamatuoja, kada ta grėsmė jau kyla? Įsivaizduokite - močiutė be jokio pagrindo pradeda svaičioti apie pedofilus ir pareiškia man neduosianti vaikų, o po to užsirakina ir kelias dienas aš nežinau, kas darosi už tų durų. Tėvui kiekviena nežinios minutė - tarsi peilis į širdį", - atviravo emigrantas.

Vaikus ištraukė iš mašinos

Nebežinodamas ką daryti, jis kreipėsi į visus pažįstamus, giminaičius, kad jie padėtų sužinoti, kur yra vaikai.

"Šeštadienį pats septynias valandas budėjau prie uošvių namų. Tuomet sulaukiau pažįstamų skambučio, kad jie su visais vaikais išvykę į sodą. Iškviečiau policijos pareigūnus, jie ir sustabdė uošvių automobilį, jau išvažiuojantį iš sodų. Tuomet aš pats išsitraukiau vaikus iš automobilio... Žinote, tokios istorijos rodomos tik filmuose", - vaikų atgavimo akimirką prisiminė vyras.

Pasak jo, nors fiziškai vaikai nebuvo nukentėję, tačiau esą iki šiol jaučiamos moralinės šios istorijos pasekmės. Neva močiutė pripasakojo vaikams baisių istorijų, šmeižė jiems ir mamą, ir tėvą.

"Trečiadienį išskrendu su vaikais atgal į Angliją. Dar kartą įsitikinau, kad Lietuvoje visa sistema yra supuvusi, o apie vaikų saugumą tik kalbama, tačiau prireikus niekas nieko negali padaryti", - atsiduso vyras.

Istorijos kaltininkė - vaikų močiutė - griežtai atsisakė bendrauti su žurnalistais ir nesutiko pateikti savo poelgio motyvų.

Darė, ką galėjo

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vedėja Gražina Aurylienė sakė puikiai žinanti šią istoriją, nes pati bendravo ir su vaikų tėvu, ir telefonu kalbėjosi su vaikus savo namuose uždariusia močiute.

"Aš telefonu pasakiau močiutei, kad ji privalo vaikus grąžinti, ir ji mane patikino, kad elgsis taip, kaip buvo sutarta - vos tik jie ruošis išskristi atgal į Angliją, ji vaikus grąžins", - sakė G. Aurylienė.

Tarnybos vadovė tikino, kad VTAT specialistai esą padarė viską, kas jų galiose - jie neva ne tik operatyviai nuvyko į įvykio vietą, bet ir konsultavosi su policijos pareigūnais bei prokurorais.

"Prokurorai mums pasakė, jog nėra tokių svertų, kad būtų galima išlaužti duris ir paimti tuos vaikus. Juk vaikai nebuvo paimti įkaitais. Jie buvo su savo močiute. Tėvas pats atvežė tuos vaikus močiutei ir paliko. O jei jie susipyko - čia jau kita problema. Viena, ką galėjo tėvui patarti mūsų specialistai - pačiam budėti prie namų ir laukti, kuomet durys bus atidarytos", - komentavo G. Aurylienė.

Tačiau ji pripažino, kad kartais VTAT specialistams išties pritrūksta galių sprendžiant įvairias situacijas.

"Ką jau kalbėti apie mūsų įstaigą, jei prokuratūra ir policija kartais neturi jokių galių. Tačiau aš nenorėčiau sutikti su tėvo žodžiais, kad užsienyje durys seniai būtų išlaužtos. Manau, kad ten tiesiog kita žmonių kultūra ir žmonės tarpusavyje gražiai susitaria", - svarstė tarnybos vedėja.

"Konfliktas - ne pagrindas laužti duris"

Irina VALATKIENĖ, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vedėja
Civiliniame kodekse, kuris reglamentuoja tėvų teises ir pareigas, numatyta, kad tėvai privalo užtikrinti savo vaikų saugumą. Tad tėvai turi spręsti, kam patikėti savo vaikus, o kam ne, kad jie jaustųsi saugūs.

Vertinant įvykusį konfliktą tarp žento ir uošvės, žinoma, akivaizdu, kad moteris elgėsi netinkamai. Tačiau bet kokios tėvo pretenzijos įvairių institucijų darbuotojams neveiksnumu yra nepagrįstos. Įstatymais yra nustatyti išskirtiniai atvejai, kada prokurorai ar policijos pareigūnai jėga gali veržtis į gyvenamąsias patalpas. Populiariai kalbant, tai galima daryti įtarus, jog gyvenamosiose patalpose slepiasi nusikaltėlis arba ten vykdomas nusikaltimas - žudomas, prievartaujamas žmogus. Ši teisė suteikiama ir stichinės nelaimės ar katastrofos metu.

Tačiau žento ir uošvės konfliktas tikrai nėra pagrindas laužti duris, net ir tuo atveju, jei konfliktas kilo dėl vaikų. Įsivaizduokite, kokią traumą patirtų vaikai, jei jie, pavyzdžiui, sėdi ramiai ir klausosi močiutės pasakų, o staiga kažkas pradeda laužti duris.