Atrastą dokumentą seserys prilygino Nepriklausomybės Aktui

Istorinės dėlionės detalė

Šį vieno iš 5 Kretingos vienuolynų įsteigimo dokumentą dėžėse tarp senų knygų, atvežtų į Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio vienuolyną, aptiko Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė.

Ji sakė kone kas savaitę važiuojanti į Pakutuvėnus, tarsi į savo mylimą kaimą. Vykstant pranciškonų pasauliečių stovyklai, šio vienuolyno gvardijonas brolis Gediminas Numgaudis paprašęs peržiūrėti dėžę senų knygų, kurių jiems suveža žmonės, dažnai – mirusiųjų giminės.

„Sako, peržiūrėk: jei kas vertinga, palik, jei ne – išmesk. Daugelis knygų buvo išplėšytais lapais, apsinešę dulkėmis. Tačiau tarp jų radau ir vertingų tarpukario pranciškonų išleistų knygų, kai kurios išvis negirdėtos, tarkim, „Pijus geležinkelietis“. Šias knygas supakavau, ir perdavėme pranciškonams į Vilnių“, – pasakojo J. Klietkutė.

Tačiau pačiame dėžės dugne, tarp šiukšlių, gulėjo keli tvarkingai sąvaržėle susegti lapai, surašyti lietuviškai, o pagrindinis steigimo dokumentas – lotyniškai.

„Juos atsivertus, pamaniau, kad širdis sustos – rankose laikiau 1935 metų balandžio 16 dieną Miroslave įsteigtos Šv. Agnietės Asyžietės kongregacijos kanoniško steigimo antspauduotus ir pasirašytus dokumentus“, – įspūdžiais suskubo pasidalinti J. Klietkutė.

Vienintelės Lietuvoje

Iš pradžių pašnekovė manė, jog tikslingiausia šiuos dokumentus būtų saugoti Kretingos muziejuje, tačiau, pasitarusi su broliu Gediminu bei istoriku Juliumi Kanarsku, nusprendė perduoti juos šeimininkėms – seserims pranciškonėms iš Pušyno gatvės.

„Moralinė teologija – daiktus grąžinti jų savininkams. Prieš Žolinę suskubau įteikti juos seserims“, – neslėpė J. Klietkutė.

Vienuolyno vyresnioji sesuo B. Gramauskaitė „Pajūrio naujienoms“ sakė dar nė nespėjusi su kitomis seserimis pasitarti ir pagalvoti, kaip elgtis su šiais dokumentais: „Turime savo archyvą, saugosime, o jei kas norės susipažinti, leisime apžiūrėti.“

Tačiau sesuo Brigita sakė, jog pasidalinti šia džiugia naujiena su kitomis šios kongregacijos seserimis negali: „Mūsų šaknų – seserų agniečių – nebėra, o kur kitos atšakos, nieko nežinome. Lietuvoje esame vienintelės 7 seserys ir visos čia, Kretingoje.“

Prieškariu pasikvietė pranciškonai

Šiandieną seserijų pavadinimai skiriasi, nes į Kretingą šv. Agnietės Asyžietės seserys iš Miroslavo atvyko po metų nuo jų vienuolijos įsteigimo – 1936-aisias jas pasikvietė tėvas Augustinas Dirvelė.

Kretingoje atidarius Pranciškonų gimnaziją, šešios seserys buvo pakviestos ir įdarbintos bendrabučio virtuvėje bei skalbykloje. Apgyvendintos prie Akmenos upės mūriniame name, kuris tebestovi ir šiandien.

„Pagal dokumentus viena pirmųjų į Kretingą atvykusių seserų buvo Veronika Angelė Avižienytė, sekretorė, 1936-ųjų pabaigoje paskirta Šv. Antano kolegijos bendrabučio virtuvės vedėja. 1938 m. ji buvo išsiųsta į Ameriką“, – teigė J. Klietkutė.

A. Dirvelės, tuomet pranciškonų provincijolo, pastangomis 1936 m., Telšių vyskupui leidus, seserys buvo atskirtos nuo šv. Agnietės seserų ir pavadintos Visuomenės seserų kongregacija. Jų novicijatas taip pat veikė Kretingoje. Seserys buvo paprastos ir mažai mokytos, dirbo paprastus kasdienius darbus ir siekė dvasinės tobulybės. Prieš sovietų okupaciją jų buvo apie 30.

1995 m. Šv. Pranciškaus Visuomenės seserų kongregacija pervadinta į Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus seserų kongregaciją.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo rekonstruotas seserų namas Kretingoje, Pušyno g. Nr. 2, kurį jos įsigijo dar sovietmečiu, o 2000-aisiais vienuolyną pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius.

Kretingoje veikia 5 vienuolynai, iš jų 1 vyrų – brolių pranciškonų ir 4 – moterų: be Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos pagalbos, dar Motinos Teresės, Šv. Klaros seserų ir Šventosios Širdies pranciškonių.

Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus seserų kongregacija, sesers Brigitos žiniomis, yra vienintelė Lietuvoje, ištvėrusi sovietmečio persekiojimus, o nuo šiol – sauganti ir savo šaknis įrodantį dokumentą.