Atrask savo kraštą: Žemaičių alka Šventojoje

Tai 1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje.

Menininkai išdrožė baltų dievų stulpus. Ant kopos įsikūręs Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpai padeda apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.

Alkos skulptūros buvo atnaujintos prieš keletą metų, kadangi senosios jau buvo pernelyg paveiktos gamtinių sąlygų.

Spėjama, kad Žemaičių alkos vietoje yra stovėjusi Elijos gyvenvietės medinė bažnyčia, bet Kęsgailos įsakymu bažnyčia esą buvusi perkelta ant Birutės kalno.

Palangos turizmo centro pateikiamoje informacijoje galima rasti, kad, 1966-1976 m. netoli Šventosios atliekant archeologinius kasinėjimus, buvo rastas vienas įdomiausių akmens amžiaus gintaro lobių. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5 000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke.

Čia pagoniškas šventes rengia senosios baltų kultūros ir religijos entuziastai, švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), lygiadienio (kovo 22 d.) šventės. Jorės (balandžio 23 d.) šventė vadinama Palangos pagonių švenčių švente, kuri patraukia dėmesį ritualais bei apeigomis (jų metu yra aukojamos gintaro dulkės, metant jas į laužą ir mintyse linkint ko nors gero, ar išsakomi slapčiausi norai).

Kopą galima pasiekti ir pėsčiomis einant pajūriu, ir važiuojant automobiliu. Netoli kopos įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, tad vietą patogu pasiekti, o užlipus ant kopos atsiveria gražus kraštovaizdis.

Įdomu tai, kad kopos papėdėje pastatyti informaciniai stulpai, ant kurių išraižyta alkos istorija žemaičių tarme ir anglų kalba.

Teigiama, kad Žemaičių alka Šventojoje yra viena lankomiausių vietų.