Atnaujinta Liudviko Rėzos skulptūra

Iki 2010 m. lapkričio 2 d. galima pateikti paraiškas aplinkosauginių projektų (programų) finansavimui iš Neringos savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios programos 2011 metų lėšų.

Visuomenė nuolat informuojama apie apgaulingas žinutes į mobiliuosius telefonus dėl "laimėtų" prizų ir apie sukčių, prisistatančių pareigūnais ar giminaičiais, skambučius dėl neva ištikusių nelaimių. Dauguma gyventojų jau žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių žmonių nemažėja.

Neringoje į savo vietą ant Skirpstų kalno buvo grąžinta viena vertingiausių šio krašto skulptūrų. Į 18 a. pabaigoje smėlio užneštą gimtąjį Karvaičių kaimą vėl žvelgia medinė Liudviko Rėzos skulptūra.

Paminklą žymiausiam XIX a. pradžios lietuvininkų kultūros veikėjui sukūrė Neringos garbės pilietis, tautodailininkas Eduardas Jonušas. Paminklas pastatytas 1975 m., kuomet buvo minimas L. Rėzos 200 metų gimimo jubiliejus.

Skulptūros atnaujinimo darbai pradėti praėjusių metų pavasarį. Dėl kritinės jos būklės renovavimas užtruko ilgiau nei buvo planuota. Renovavimo darbus Eduardo Jonušo ir jo žmonos Vitalijos Teresės Jonušienės prašymu atliko Neringoje gyvenantis skulptorius Albertas Danilevičius.

"Skulptūra buvo pasvirusi, iš jos augo berželis. Kuomet ją nukėlėm, pasimatė, kad visas jos vidus šlapias, kiauras, sutrūnijęs. Trūnėsiai artėjo prie paviršiaus, dėl to reikėjo išvalyti visą vidų. Vietomis skulptūros storis siekė 3 centimetrus, buvo belikęs kevalas", - tuometinę paminklo būklę prisiminė A. Danilevičius.

Skulptorius pasakojo, jog paminklui buvo padarytas įdėklas - nauja šerdis, užpildanti jo vidų. Ąžuolinę skulptūrą reikėjo ištepti antiseptiku, sukietintoju, įtrūkimus padengti klijais. Restauruotos ir paminkle įrėžtos raidės.

"Skulptūros renovavimas - nauja patirtis. Reikėjo konsultuotis su restauratoriais, atliekant darbus daug pagelbėjo Artūras Videika. Vis dėlto prisiliesti prie Edurado Jonušo darbo, prie jo dvasios - šventas reikalas", - apie įgytą patirtį kalbėjo A. Danilevičius.

Tai, kad skulptūrą galėtume pavadinti viena vertingiausių šiame krašte, patvirtinta E. Jonušo žmona V. T. Jonušienė. Anot jos, skulptūra Kuršių nerijoje atsirado laikotarpiu, kai apie tokias istorines asmenybes kaip L. Rėza nebuvo plačiai kalbama.

"Buvo ruošiamasi švęsti Liudviko Rėzos gimimo metines. Eduardas Jonušas sugalvojo, kad reikia padaryti skulptūrą. Pirmiausia ji buvo išdrožta, vėliau buvo ieškoma, kur statyti. Pirmam pasiūlymui - skulptūrą statyti šalia kelio - Jonušas nepritarė", - pasakojo V. T. Jonušienė.

Statant skulptūrą daugiausia visiems užkliuvo joje įrėžtos L. Rėzos eilėraščio "Nuskendęs kaimas" eilutės: "Šišiom keleivi žiūrėkis naikinimo ranką! Keleri metai pirm to čia sodnai žydėjo. Gričiose dori kaimiečiai ramiausiai gyeno kaime, kurs nuo miško lig jūros kranto sau tęsės. O dabar ką matai!"

V. T. Jonušienė prisimena, jog daugiausia diskusijų sukėlusią pabaigą puikiai interpretavo profesorius Vytautas Gudelis, skulptūros pristatymo metu palygindamas smėliu pustomą Liudviko Rėzos Kuršių neriją su tuometine - jau apželdinta ir gražiai sutvarkyta: "O dabar, ką matai! Tai socialistinį rojų."

Praėjusiais metais skulptūros autoriui Eduardui Jonušui už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą buvo įteikta Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija.

Neringos savivaldybės iniciatyva renovuotas Eduardo Jonušo paminklas Liudvikai Rėzai, kuris stovi ant Skirpstų kalno, esančio kairėje kelio į Pervalką pusėje. Šalia skulptūros - ją renovavęs Albertas Danilevičius.