Atliekų surinkėjai skundžiasi rūkaliais

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą. Visgi, poilsiautojų kaltinti neskubama – esą dar trūksta sąlygų tvarkingai atsikratyti atliekomis.

„Paplūdimiuose buvo ką veikti“

Stepas Šeputis, „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pav., LRT.lt sakė, kad šiemet pajūryje darbo netrūko: „Šią vasarą, ypatingai paskutiniais savaitgaliais, išsiskyrė paplūdimiai. Buvo įvairios šventės organizuojamos, koncertai, galingi žmonių susibūrimai, taip kad paplūdimiuose buvo ką veikti. Jeigu įprastai veždavom apie 5 t šiukšlių, tai savaitgalį parveždavom 7-10 t vien iš Palangos, nekalbu apie Šventąją.“

Tuo metu įmonės, prižiūrinčios švarą Neringos paplūdimiuose, „Neringos komunalininkas“ direktoriaus pav. Artūras Vaičiūnas skaičiuoja, kad bendras šiukšlių kiekis išlieka panašus, tačiau patys paplūdimiai šiukšlinami mažiau, be to gerėja poilsiautojų kultūra. „Daugiau šiukšlių išmetama į konteinerius“, – pastebi pašnekovas.

Kad lietuviai paplūdimiuose šiukšlina mažiau ir tampa kultūringesni sutinka ir S. Šeputis, tačiau apgailestauja, kad vis dar yra problemų su rūkaliais: „Daug nuorūkų primėto, nes rūko paplūdimyje. O šiaip, jeigu yra konteineriai, žmonės jais naudojasi.“

Pačių konteinerių, pašnekovų nuomone, paplūdimiuose netrūksta. Anot S. Šepučio, kartais jų būna pastatyta po 6-7, tad žmonėms yra sudarytos visos sąlygos nešiukšlinti. A. Vaičiūno įsitikinimu, Neringoje kiek šiukšlių konteinerių yra, tiek pakanka. Apkrauti paplūdimius konteineriais esą būtų taip pat ne visai estetiška.

Mechanizuotai smėlį valo ne visi

Klaipėdos Melnaragės, Girulių bei Danės poilsio zonų prižiūri įmonė UAB „Vakarų švara“, turinti galimybę paplūdimio smėlį valyti ir mechanizuotai. Tačiau pačiame purviniausiame – Melnragės – paplūdimyje, pasak direktoriaus Gedimino Bagočiaus, yra užterštos šachtos, todėl galimybės išvalyti mechanizuotai – problemiškos. „Mašina pritaikyta rinkti kamšteliams, cigarečių nuorūkoms, smulkioms šiukšlėms, o nepritaikyta rinkti šakoms“, – paaiškino direktorius.

A. Vaičiūnas skaičiuoja, kad Neringoje mechanizuotai smėlis valomas bent kartą per savaitę. „Pagrindinius paplūdimius pravažiuojame. Stengiamės tuos, kur yra Mėlynoji vėliava. Ne tik Nidoje, bet ir Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje. Smulkias šiukšles surenka, bet stambesnes renka valytojai. Jis važiuoja daugiau-mažiau švariu paplūdimiu“, – pasakojo direktorius.

Pačių šiukšlių paplūdimiuose surenkama įvairiausių – nuo plastiko iki maisto likučių. „Žmonės į paplūdimius nešasi gausiai pavalgyti. Tarp šiukšlių dominuoja maisto likučiai, plastikas, įpakavimai, pakuotės. Viską atiduodam į Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą kaip mišrias atliekas“, – LRT.lt informavo S. Šeputis.

Kenkia ir žmonėms, ir vabzdžiams

Klaipėdos, Nidos, Juodkrantės bei Palangos paplūdimiai ne vienerius metus puikavosi Mėlynosios vėliavos statusu (tarptautiniu kokybės ženklu, kuris suteikiamas švariausiems ir geriausiems pasaulio paplūdimiams). Šią vėliavą teikia „Foundation for Environmental Education“ (FEE) organizacija. Mūsų šalyje jai atstovauja Lietuvos žaliųjų judėjimas.

„Žaliųjų judėjimas kritiškai žiūri, ar nėra nuorūkų, ir tai vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą. Jei atvažiavę iš užsienio, kurie tikrina, pamato nuorūką, tai liepia tokią vėliavą nuimt, nes tai ne tik kad estetinė tarša, bet nehigieniška bei toksiška tiek gyvūnams, tiek žmonėms“, – įspėjo Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius.

Tačiau pašnekovas dėl šiukšlių teigė nelinkęs kaltinti pačių poilsiautojų – paplūdimiuose esą nėra sudarytos prielaidos tvarkingai atsikratyti atliekomis, jas rūšiuoti.

Kalbėdamas apie šiukšlių poveikį paplūdimiuose biologas teigė, kad alaus skardinės itin vilioja įvairius vabzdžius kaip masalą: „Dažnai prie skardinės prisirenka įvairiausių vabalų, kurie ten žūsta. Tarp jų pasitaiko labai retų rūšių ir biologinei įvairovei, kai Europoje kalbama apie jos išsaugojimą, gali pridaryti didžiulės žalos.“

Pasak A. Gaidamavičiaus, yra nustatyta, kad viena nuorūka gali užteršti vieną kubinį metrą vandens taip, kad jis taptų nuodinga gyvoms būtybėms, o tokių nuorūkų paplūdimiuose – daugybė.