Atliekų rūšiavimas: ta pati suknelė, tik kita panelė

Aplinkos ministerija turi viziją, kad vartotojas už pakuotę ir jos tvarkymą mokėtų tik vieną kartą - pirkdamas prekę. Esą jei gyventojai pradėtų sąžiningai vykdyti savo pareigą ir uoliai rūšiuotų atliekas galbūt net mažėtų rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Tačiau realiai suvokiama, kad ir kokios priemonės būtų taikomos - finale vis tiek už viską sumoka vartotojas. Nors ir žadama, kad prekės dėl to nebrangs, tačiau garantijų, kaip pasielgs gamintojai, niekas duoti negali.

Procesas vyksta vangiai

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių bei pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kuriuose numatyta, kad dalį atliekų Lietuvoje turi tvarkyti licencijuotos įmonės. Tokios mūsų šalyje yra dvi. Abi veikia sostinėje - "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizacija.

Paprastai tariant, gamintojai ir importuotojai šioms dviem įmonėms moka mokestį, o šios savo ruožtu finansuoja antrinių atliekų rūšiavimą, infrastruktūros gerinimą bei gyventojų švietimą.

Nors nuo naujos tvarkos įsigaliojimo praėjo jau keturi mėnesiai, iki šiol su Klaipėdos savivaldybe sutarties nepasirašė nė viena iš šių įmonių. Abiejų įmonių atstovai tikina, kad procesas juda, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes iš viso reikia sutartis pasirašyti su 60 savivaldybių.

Nors žadama, kad situacija šioje srityje turėtų pagerėti, tačiau realių pagerėjimo ženklų bent jau iš pokalbių su Aplinkos ministerijos bei licencijuotų įmonių atstovais išgirsti nepavyko.

Pokyčių nepajusime?

"Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, kad uoliai antrines žaliavas rūšiuojantys klaipėdiečiai pasigenda ekonominės tokio veiksmo naudos. Esą kodėl tie žmonės, kurie rūšiuoja, privalo mokėti tokį pat mokestį už komunalines atliekas kaip ir tie, kurie viską meta į buitinių atliekų konteinerį.

Panašu, kad apčiuopiamos naudos gyventojai nepajus ir pasikeitus įstatymui.

"Gyventojams turėtų daugėti sąlygų rūšiuoti, procesas turėtų vykti skaidriau ir gyventojai žinos, kad už tai moka gamintojai. Žmogus, išrūšiavęs pakuotę, nemokės antrą kartą už jos tvarkymą. O dabar buvo visaip. Būdavo, kad savivaldybė, neturėdama jokių finansavimo alternatyvų, užkraudavo finansavimo kaštus ant gyventojų pečių", - sakė Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė.

Tačiau realiai tokių užsibrėžtų tikslų būtų galima pasiekti tik tuomet, kai šiukšles pradės rūšiuoti kiekvienas gyventojas, o ne pavieniai entuziastai, kaip yra dabar.

"Jei gyventojai patingės rūšiuoti - nemažės buitinių atliekų, taigi teks už jas mokėti. Čia ir yra ekonominė motyvacija - gyventojas turi būti suinteresuotas išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, nes tada mažėja mišrių konteinerių kiekis. Žinia, valstybė rengiasi įvesti sąvartyno mokestį - taigi kuo daugiau išrūšiuosime, tuo didesnę finansavimo dalį prisiims importuotojai ir gamintojai", - schemą paaiškino ministerijos atstovė.

"Savivaldybė negali atsiriboti"

R. Radavičienė pabrėžė, kad įstatymo pakeitimai nereiškia, jog savivaldybės dabar galės atsiriboti nuo antrinių žaliavų rūšiavimo.

"Atsakomybę dėl rūšiavimo turi dalintis savivaldybės su gamintojais ir importuotojais. Siekiama, kad kuo daugiau antrinių žaliavų, kurių didžiąją dalį ir sudaro įvairios pakuotės, būtų išrūšiuojamos susidarymo vietoje ir nenukeliautų į sąvartynus. Savivaldybė ir anksčiau gyventojams turėjo užtikrinti galimybę rūšiuoti. Vienintelis pasikeitimas nuo sausio 1-osios - gamintojai ir importuotojai yra įpareigoti finansuoti ir organizuoti kiekvienoje savivaldybėje surenkamų rūšiavimo būdu atliekų procesą", - esminį pokytį paaiškino R. Radavičienė.

SUDĖTIS. Pernai Dumpių sąvartyne atlikus atliekų sudėties monitoringą paaiškėjo, kad dar labai daug antrinių žaliavų patenka į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak jos, yra savivaldybių, kurios bando iš viso nusišalinti nuo šio proceso. Kitos savivaldybės esą stebisi, kad pas juos niekas neatvažiuoja ir nesiūlo pasirašyti sutarties.

"Tai nėra vien gamintojo pareiga. Kalbame apie komunalinių atliekų srautą. O už jį yra atsakingos savivaldybės, taigi jos nusišalinti nuo to proceso negali. Mes nekuriame dualinės sistemos Lietuvoje, tiesiog atsakomybė dabar bus padalinta", - kalbėjo R. Radavičienė.

Numatyta, kad antrinių atliekų tvarkymu Lietuvoje gali rūpintis 2 licencijuotos įmonės "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizacija. Jos ir turi sudaryti sutartis su visomis 60 savivaldybių. Aplinkos ministerijos duomenimis, kol kas sudarytos sutartys tik su trečdaliu jų.

Paskui savivaldybės skelbs konkursus vežėjams parinkti ir tuomet bus pasirašytos trišalės sutartys.

"Savivaldybei tai yra galimybė gauti papildomą finansavimą ir sutaupyti sistemai funkcionuoti būtinus kaštus. Iki šiol buvo trūkumas sistemoje, nes nebuvo sisteminio reikalavimo, kad gamintojai finansuotų šį procesą", - paaiškino R. Radavičienė.

Užstato sistemos neskuba įvesti

Pasiteiravus, kada Lietuvoje bus taikoma užstato sistema, kuri taip pat skatina vartotojus rūšiuoti, nes tuomet žmonės jaučia apčiuopiamą naudą, R. Radavičienė svarstė, kad dabar tai būtų per didelė našta gamintojams.

"Neatmestina galimybė, kad ateityje galėtų pradėti funkcionuoti užstato sistema. Tačiau valstybė kol kas pasirinko kitokį kelią. Užstatui esant surenkamos tik tam tikros antrinės žaliavos - gėrimų pakuotės, PET buteliai ir skardinės. Mūsų tikslas, kad iki 2020 metų pakartotinai būtų perdirbta iki 50 procentų antrinių žaliavų. Šių skaičių mes niekaip nepasieksime, jeigu gyventojai nerūšiuos atliekų jų susidarymo vietoje. Yra begalė tokių atliekų, kurios užstato sistemoje nebūtų renkamos. Praktika rodo, kad taikant užstato sistemą žmonės pradeda rūšiuoti tik tas atliekas, kurioms taikoma ta sistema. Be to, reikalingos didelės investicijos norint tokią sistemą įdiegti. Jeigu dabar dar gamintojams užkrautume pareigą įdiegti užstato sistemą, finale už viską sumokėtų vartotojas", - argumentavo Aplinkos ministerijos atstovė.

Tačiau ji neatmetė galimybės, kad tokia sistema gali būti įvesta, jei nepasiteisins dabartinė tvarka.

Tebederina

Vienos iš licencijuotų įmonių "Žaliasis taškas" rinkodaros vadovė Elzė Rudienė pripažino, kad procesas nejuda taip greitai, kaip norėtųsi. Esą derinant sutartis yra ir priešiškai nusiteikusių savivaldybių.

"Problemų nekyla tik ten, kur komunalininkai ir taip dirbo efektyviai. Pasikeitus tvarkai realiai gyventojams niekas nesikeis. Nebent asociacijos norėtų tobulinti varpelių išdėstymą, kiekius ir panašiai. Tad sutartis su savivaldybe tam ir reikalinga, kad bendradarbiaujant būtų tobulinama sistema", - paaiškino E. Rudienė.

Jos žiniomis, sutartis su Klaipėdos savivaldybe dar tebederinama. Tokį pat atsakymą pateikė ir Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorius Gerardas Penikas.

Pasak jo, bus stengiamasi, kad vadinamieji varpeliai būtų kuo patogiau išdėstyti, ir tai esą skatins gyventojus rūšiuoti.

"Be to, vykdysime švietimo programą. Mūsų tikslas - skiepyti meilę gamtai", - skambiais posakiais realiai nieko naujo nežadėjo G. Penikas.

Finansinės naudos nėra

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) iniciatyva uostamiestyje jau buvo vykdyta ne viena švietėjiška veikla, kuri turėjo paskatinti žmones rūšiuoti. Individualių namų gyventojams buvo dalijami kompostavimo konteineriai, darželiams - miniatiūriniai rūšiavimo konteineriai, kurie turėjo padėti įskiepyti norą rūšiuoti nuo mažų dienų, ir t. t. Tačiau realiai pripažįstama, kad džiaugtis neturime kuo. Žmonės kaip metė visas šiukšles į buitinių atliekų konteinerį, taip ir meta.

Praėjusiais metais KRATC atliko atliekų sudėties monitoringą - rankomis perrūšiavo ir pasvėrė iš skirtingų savivaldybių į Dumpių sąvartyną atvežtas atliekas (po 300-500 kg). Tyrimas vyko keturis kartus skirtingais metų laikais. Atliekų tyrimai aiškiai parodė, kiek ir ko yra gyventojų išmetamose atliekose. Pavyzdžiui, biologiškai skaidžių atliekų rasta per 42 proc., popieriaus, kartono - per 11 proc., plastiko, įskaitant pakuotes, atliekų - kone 13 proc. Nemaža - per 6 proc. - rasta stiklo atliekų ir t. t. Rasta net pavojingų atliekų, tiesa, nedaug - 0,5 proc.

Žinant, kad vidutiniškai klaipėdietis per metus išmeta apie 400 kg atliekų, apskaičiuota, kiek vidutiniškai superkamų antrinių žaliavų galima surinkti ir parduoti supirkėjams. KRATC skaičiavimu, jei rinkliava 60 kv.m butui yra 176 Lt, tai metus kruopščiai rūšiuojant antrines žaliavas ir nuvežus jas supirkėjui pavyktų sutaupyti 7 proc. šios sumos. Ar tai gali būti paskata mylėti gamtą - spręsti kiekvienam.

Aplinkos ministerijos atstovai savo ruožtu priminė, kad rūšiuoti yra kiekvieno piliečio pareiga, įteisinta įstatymų, tad esą kito pasirinkimo tiesiog neturime.

"Daug klaustukų"

Daiva BERANKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja:
Šioje naujoje tvarkoje kol kas yra daug klaustukų. Įstatymas patvirtintas, bet nėra poįstatyminių aktų, Aplinkos ministerija net nėra parengusi tipinės trišalės sutarties, kurią privalės pasirašyti savivaldybė, gamintojai ir operatoriai. Taigi kas iš to, kad dabar pasirašysime dvišalę sutartį su gamintojais ir importuotojais, o kas bus operatorius? Man pačiai dar labai daug neaiškumų, tad gyventojams būtų labai sudėtinga paaiškinti, ar kas nors keisis į gera šioje srityje. Juk realiai kai eilinis gyventojas į popieriui skirtą konteinerį meta sausainių pakelį ir laikraštį, jam ir viena, ir kita - popierius, o gamintoją juk domina tik pakuotė. Tai kaip bus tokiais atvejais - gal bus statomi skirtingi konteineriai? Kol kas sunku prognozuoti, ar savivaldybės dabar sutaupys pinigų. Žinoma, tai, kad siekiama iš gamintojų ir importuotojų paimti tuos pinigus, kuriuos pirkdamas supakuotą prekę vartotojas jau sumokėjo, yra gerai, bet ar eilinis gyventojas tą pagerėjimą tikrai pajus, sunku prognozuoti.