Atliekų rūšiavimas: lyg ir norėtų, bet nerūšiuoja

Teigiama, kad klaipėdiečių rūšiavimo kultūra, lyginant su Neringa ir Palanga, prastesnė.

Namams pasiūlyti maišeliai

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) iniciatyva miesto atliekų surinkėjai nuo metų pradžios individualių namų gyventojams išdalino specialius maišelius antrinių žaliavų rūšiavimui.

"Buvo išdalinta 2 100 komplektų po tris maišus - stiklo, plastiko, popieriaus atliekoms", - pasakojo Rimantas Strakšys, UAB "Specialus autotransportas" logistikos vadovas.

Atliekų surinkėjai kas dvi savaites apvažiuoja individualių namų kvartalus ir, jei randa pripildytą maišelį, jį pakeičia tuščiu. Bet, pasak R. Strakšio, per tris mėnesius ypatingų rezultatų nėra - rūšiuoja vos 5 proc. individualių namų gyventojų. Daugiausia išrūšiuojama stiklo ir plastiko, o popieriaus - visai mažai.

Garažų bendrijose - chaosas

Antrinių žaliavų rūšiavimui prie garažų bendrijų šiemet irgi buvo pastatyti specialūs konteineriai, bet juos aptarnaujančios bendrovės atstovas jokių rūšiavimo apraiškų nemato.

"Apvažiavus visas bendrijas neradome nė vieno konteinerio su numatytomis atliekom. Užrašyta "plastikas", o į tą konteinerį sumesta viskas - komunalinės atliekos, skudurai, dažų skardinės", - stebėjosi R. Strakšys.

Šį pavasarį KRATC pasiūlė klaipėdiečiams užsisakyti nemokamus konteinerius naudotoms padangoms, kad jos nebūtų metamos kur pakliuvo. Iš viso miesto neatsirado nė dešimties norinčių gauti šiuos konteinerius ir padangomis atsikratyti civilizuotai. O prie garažų bendrijų vėl stūgso kalnai padangų, kurioms surinkti ir išvežti teks papildomai leisti mokesčių mokėtojų pinigus.

Skirtingi įpročiai

Pasak atliekų tvarkytojų, su spalvotais "varpeliais", į kuriuos klaipėdiečiai irgi turėtų mesti antrines žaliavas, situacija taip pat dviprasmiška.

"Yra vietų, kur "varpelių" ištuštinti važiuojame du kartus per savaitę - keleto daugiabučių gyventojai Kretingos, Debreceno, Mogiliovo gatvėse noriai ir stropiai rūšiuoja. O kitur ir po mėnesio konteineris stovi tuščias", - sakė R. Strakšys.

Kadangi "Specialus autotransportas" papildomo rūšiavimo paslaugas taip pat teikia Neringoje ir Palangoje, akivaizdžiai pastebimi rūšiavimo kultūros skirtumai. Pasak R. Strakšio, Klaipėdoje plastiko konteineriuose iki 40 proc. tūrio primetama ne plastiko atliekų. Popieriaus konteineryje randama iki 20 proc. priemaišų. Tuo metu kurortiniuse miestuose antrinės žaliavos rūšiuojamos daug tvarkingiau.

"Rūšiavimas - pareiga"

Arvydas PIEPALIUS, KRATC analitikas

Atliekų rūšiavimo srityje prievartos nėra. Kitos šalys šia prasme nėra tokios demokratiškos. Savaime suprantama, kad lygintis su valstybėmis, kurios 50 metų tobulina savo atliekų tvarkymą, Lietuva dar negali. Naujoji Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistema pradėjo veikti 2008 metais ir dar net nebaigta kurti - tik 2013 metais bus pabaigti rūšiavimo aikštelių, rūšiavimo įrenginių įsigijimo projektai. O kol sistema kuriama, KRATC, kaip atliekų tvarkymo administratorius Klaipėdos mieste, siekia sudaryti kuo geresnes rūšiavimo sąlygas. Šiuo metu visame uostamiestyje išdėlioti spalvotieji "varpeliai". Individualių namų savininkai, įstaigos, organizacijos gali užsisakyti ir nemokamai gauti papildomas rūšiavimo priemones - dėžutes, maišelius, konteinerius. Taip pat veikia antrinių žaliavų supirktuvės, kur nugabenus išrūšiuotas atliekas galima gauti finansinį atlygį.

Kiekvienas sąmoningas žmogus žino, kad rūšiavimas naudingas visiems. Kuo daugiau atliekų išrūšiuosime, perdirbsime, tuo mažiau lėšų išleisime naujų sąvartynų statybai bei gyvensime švaresnėje aplinkoje. O kodėl ne visi tai daro - sunkiai suprantama. Gal nėra tradicijos, įpročio. Bet reikia pratintis prie minties, kad rūšiavimas - tai pareiga.