Atliekų degintojai baimes žada šalinti viešumu

Jėgainę pastačiusios bendrovės "Fortum Klaipėda" atstovai, dar prieš pradedant įgyvendinti šį projektą patekę po visuomenininkų didinamuoju stiklu, tvirtina aplinkosaugos ir viešumo srityse darantys daugiau, nei reikalauja įstatymai.

Aplinkosaugininkai savo ruožtu teigia, jog jėgainei veikiant bandomuoju režimu kol kas jokių teršalų leistinų normų viršijimo neužfiksavę.

Beje, rytoj uostamiesčio savivaldybėje organizuojama konferencija "Atliekų tvarkymo aspektai Lietuvoje ir Švedijoje: panašumai, skirtumai ir pasiūlymai Klaipėdai", kurios metu pasisakys ir koncerno "Fortum" atliekų deginimo jėgainę Stokholme (Švedija) aplankę visuomenininkai.

Ką degina?

Pasak "Fortum Klaipėda" atstovo Andriaus Kasparavičiaus, jėgainė degina ir degins tik iš Dumpiuose esančio Klaipėdos regioninio sąvartyno atvežamas atliekas ir tas, kurias pristato sutartis pasirašiusios pramonės įmonės.

"Atliekų deginimui Lietuvoje taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir visoje Europos Sąjungoje. Svarbiausia, kad į jėgainę nepatektų nuodingų atliekų. Jėgainėje yra įdiegta kontrolės sistema, kurios dėka kiekviena atliekas atvežusi mašina patikrinama, ar ji neskleidžia radioaktyvumo", - aiškina A. Kasparavičius.

Dumpių sąvartyno operatoriaus Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) skaičiavimais, kai šiame sąvartyne bus maksimaliai išrūšiuojamos atliekos, į UAB "Fortum Klaipėda" jėgainę deginti bus pateikiama apie 100 000 tonų atliekų per metus.

"Prieš atiduodant sudeginti atliekos išrūšiuojamos du kartus. Nors, pavyzdžiui, Švedijoje, atliekos deginimui vežamos po pirminio rūšiavimo - tiesiai iš gyventojų konteinerių. Klaipėdoje pirminis rūšiavimas vyksta, kai gyventojai, įmonės, maitinimo įstaigos išrūšiuoja savo antrines žaliavas. Antrąkart komunalinės atliekos su specialiomis rūšiavimo linijomis yra išrūšiuojamos Dumpių regioniniame sąvartyne. Dabar čia veikiančios rūšiavimo linijos našumas - 75 000 tonų per metus, bet tai nėra riba. KRATC sieks išrūšiuoti visą į sąvartyną atvežamą mišrių komunalinių atliekų srautą. Prie rūšiavimo linijos šiuo metu dirba 17 darbuotojų. Augant "Fortum Klaipėda" jėgainės poreikiams planuojama suformuoti antrą rūšiuotojų pamainą. Taip pat Dumpių sąvartyne ruošiamasi pastatyti dar vieną panašaus galingumo rūšiavimo liniją. Šiuo metu vykdomos jos pirkimo procedūros", - sakė KRATC analitikas Arvydas Piepalius.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus (KRAAD) Andriaus Kairio teigimu, šiuo metu nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja komunalinių atliekų išrūšiavimo laipsnio.

"Nepaisant to, prievolę vykdyti komunalinių atliekų rūšiavimą išimant tinkamas perdirbti ar turinčias energetinę vertę atliekas nustato Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. "Fortum Klaipėda" jėgainėje leidžiama deginti tik Klaipėdos regione surinktas ir po antrinio rūšiavimo likusias komunalines bei nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas. Kitų atliekų UAB "Fortum Klaipėda" deginti negali", - aiškino A. Kairys.

Anot jo, vykdant deginimui atvežamų atliekų kontrolę, bus tikrinama, kaip vykdoma atliekų apskaita įmonėje. UAB "Fortum Klaipėda" atliekų apskaitos žurnalo duomenys apie deginimui pristatytas atliekas (jų sąrašas ir kiekis) turi sutapti su atliekas siuntusios ir jas pristačiusios įmonės duomenimis.

Bene daugiausiai nerimo gyventojams kelia plastikinių atliekų deginimas. Pasak A. Kasparavičiaus, plastikas, kurio nebeįmanoma perdirbti (maišeliai, riebaluotos pakuotės ir kt.), deginamos visame pasaulyje.

"Viešumoje manipuliuojama jokio pagrindo neturinčiais teiginiais, kad "Fortum Klaipėda" yra suinteresuota sudeginti kuo daugiau plastiko ir tai daryti kuo žemesnėje temperatūroje. Kiek plastiko bus patiekiama atliekose, priklausys tik nuo KRATC. O kuo žemesnė atliekų deginimo temperatūra, tuo jėgainei daugiau reikia sudeginti dujų. Taigi, tai yra ekonomiškai nenaudinga.

Vidutinė atliekų deginimo temperatūra svyruoja nuo 880 iki 960 laipsnių. Ji gali kilti iki 1 200 laipsnių, bet negali nukristi žemiau 850. Jei jėgainės katile tokia temperatūra laikosi ilgiau nei dvi sekundes, automatiškai į jį paduodamos dujos, kurios pakelia temperatūrą - tai užtikrina informacinių technologijų įranga, užimanti beveik vieną jėgainės aukštą. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo geriau sudega atliekos, tuo mažiau lieka šlako, už kurio išvežimą į sąvartyną bendrovei reikia mokėti. Tai yra dar vienas ekonominis argumentas", - aiškino A. Kasparavičius.

Ką išmeta per kaminą?

Pasak "Fortum Klaipėda" atstovo, nuo gruodžio jėgainei veikiant bandomuoju režimu išmetamų teršalų į atmosferą kiekis ne tik kad nė karto neviršijo normų, bet ir buvo nuo 10 iki 100 kartų mažesnis nei leistina.

Žinia, daugiausia viso projekto metu buvo akcentuojama galima didžiulės tokios jėgainės tarša dioksinais/furanais - grupe organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu. Tai - labiausiai toksiškos iš žmonijai žinomų medžiagų. Jų niekas negamina, bet jos paprastai susidaro kaip šalutiniai degimo ir cheminių reakcijų procesai.

Nepriklausomo energetikos ir aplinkosaugos konsultanto inžinieriaus Nilso Ahlgreno ir Umea universiteto profesoriaus Stelano Marklundo parengtoje studijoje rašoma, kad deginant atliekas aukštesnėje negu 850 laipsnių temperatūroje, didžioji dioksinų dalis skyla į anglies dioksidą, vandenį ir vandenilio chloridą. Teigiama, kad dioksinai gali formuotis, jeigu bus įgyvendintos trys sąlygos: išmetamosiose dujose turi būti pakankamai chloro, kad anglies atomai, sudarantys organinės molekulės struktūros pagrindą, jungtųsi su chloru; išmetamosiose dujose turi būti katalizatorius, pavyzdžiui, varis; dujų temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 200 laipsnių Celsijaus ir ne aukštesnė kaip 600.

NAUDA. Dar vienas ekonominis efektas, kuris nuolat akcentuotas įgyvendinant jėgainės projektą - ilgesnis Dumpių sąvartyno eksploatavimo laikas. Teigiama, kad be deginimo mums sąvartyno užtektų dar 7-8 metams, o pradėjus maksimaliai rūšiuoti ir deginti atliekas, sąvartyno eksploatacijos laikas gali pailgėti iki 15 ar daugiau metų. Apskaičiuota, kad sąvartyno eksploatacijos pratęsimas sutaupo mokesčių mokėtojams ne mažiau kaip milijoną litų per metus. Redakcijos archyvo nuotr.

A. Kasparavičius mini ir Suomijos mokslininkų tyrimą, anot kurio, per Naujuosius metus vienoje aikštėje šaudant fejerverkus į aplinką patenka apie 100 kartų daugiau dioksinų nei atliekų jėgainė per kaminą išmeta per įprastą jos eksploatavimo laiką - 35 metus.

"Kepant gamtoje šašlykus ar dešreles ir taip riebalus deginant ant atviros ugnies net nesusimąstydami irgi gauname dioksinų dozę. Beje, biokuro deginimo jėgainėms aplinkosauginiai reikalavimai yra kur kas švelnesni nei deginančioms atliekas, nors biokuro deginimo metu išsiskiria kur kas daugiau dioksinų", - sako A. Kasparavičius.

Minėtoje studijoje teigiama, kad 1993 m. Švedijoje didžiausias dioksinų šaltinis buvo pramonė (miško, geležies ir plieno dirbinių, aliuminio ir vario dirbinių, cemento, liejyklos ir kalkių gamyba). Jos išmetamų dioksinų kiekiai tada siekė nuo 10 iki 31 g. Įprastinės energijos gamybos įmonės 1993 m. ten išmetė 4-23 g dioksinų, biokuro katilinės ir namai su kietojo kuro katilais - nuo 1,5 iki 8 g., o bendras dioksinų, išmetamų į orą iš atliekų deginimo gamyklų kiekis, Švedijoje siekė mažiau negu 3 g.

"Pati brangiausia jėgainės dalis yra ne katilas ar atliekų bunkeris, o dūmų valymo sistema. Jei ji fiksuoja bent mažiausią nuokrypį nuo normos, visas procesas stabdomas", - akcentuoja "Fortum Klaipėda" atstovas.

Anot jo, paradoksas yra tai, kad ši gamykla netgi prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.

"Žinia, didžiausias aplinkos teršėjas yra transportas. Duomenys iš Švedijos rodo, kad jėgainės, dažniausiai įsikūrusios šalia intensyvaus eismo kelių, sumažina transporto taršos poveikį atmosferai, nes degimo procesui reikalingą orą siurbia iš aplinkos ir kartu su išvalytais dūmais jis paskui iškeliauja per kaminą", - aiškino pokalbininkas.

Pasak KRAAD vadovo A. Kairio, "Fortum Klaipėda" privalo atlikti azoto oksidų, anglies monoksido, kietųjų dalelių, sieros dioksido, bendrosios organinės anglies, vandenilio chlorido, vandenilio fluorido teršalų nuolatinius matavimus. Per pirmuosius 12 mėnesių ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius įmonė privalo pamatuoti sunkiuosius metalus (kadmis, talis, stibis, arsenas, švinas, chromas, kobaltas, varis, manganas, nikelis, vofranas, gyvsidabris) ir dioksinus, furanus. Taip pat vieną kartą per metus ji privalo matuoti amoniaką.

Kaip kontroliuoja?

Anot A. Kasparavičiaus, nors teisės aktai ir nereikalauja, "Fortum Klaipėda" sudarys galimybę aplinkosaugininkams bet kuriuo metu tiesiogiai stebėti, kokia yra jėgainės išmetamų dūmų sudėtis.

BRANGIAUSIA. Teigiama, kad pati brangiausia jėgainės dalis yra ne katilas ar atliekų bunkeris, o dūmų valymo sistema. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Be to, visi duomenys fiksuojami ir plombuotuose cenzoriuose, tad bet kada galima patikrinti taršą norimu momentu", - sakė A. Kasparavičius.

Pasak jo, jau netrukus visi norintieji galės internete matyti jėgainės paros išmetamų medžiagų vidurkius. Kitas etapas - galimybė juos stebėti vadinamuoju "on line" režimu, kaip tai leista ir aplinkosaugininkams.

"Visa tai neprivaloma, bet bendrovė investuoja, nes yra suinteresuota viešumu, kuris vienintelis gali išsklaidyti visus mitus ir baimes", - teigia pokalbininkas.

Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų vadas A. Kairys patvirtino, kad jiems bus suteikta galimybė stebėti nepertraukiamo jėgainės monitoringo sistemą.

"Tokia galimybė bus įgyvendinta po balandžio 30-osios, kai bus baigtas šios sistemos sertifikavimas pagal numatytus standartus. Šiuo metu vyksta techninių klausimų dėl reikalingos kompiuterinės įrangos ir darbo vietų įrengimo derinimas", - sakė pokalbininkas.

Pasak jo, tokių ūkio subjektų planiniai patikrinimai atliekami ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus. Be to, šiais metais yra suplanuotas vienas konsultacinis patikrinimas.

"Pagal savo veiklos pobūdį UAB "Fortum Klaipėda" priskiriama tai įmonių grupei, kurių tikrinimus atlieka du aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Tiriant įvairius pranešimus, skundus atliekami neplaniniai patikrinimai. Šioje jėgainėje toks patikrinimas buvo atliktas vasario 19 dieną", - informavo A. Kairys.

Kaip elgsis su pelenais?

"Fortum Klaipėda" atstovo teigimu, sudeginus atliekas lieka dviejų rūšių pelenai - nekenksmingas šlakas ir nuodingais dėl gausios metalų koncentracijos laikomi pelenai, kurie kaupiasi filtruose.

"Šlakas - kieta masė - Švedijoje naudojamas tiesiant kelius, atliekant įvarius statybos darbus. Kol Lietuvoje neatsiras interesantų, kurie norėtų užsiimti tokia veikla ir pirkti šį šlaką iš mūsų, jis bus vežamas į Dumpių sąvartyną", - sakė A. Kasparavičius.

Pasak KRATC analitiko A. Piepaliaus, šlako šalinimas sąvartyne kainuoja brangiau nei "Fortum Klaipėda" teikiama atliekų deginimo paslauga.

"Bet dėl skirtingų kiekių balansas gali būti tiek minusinis, tiek pliusinis. Preliminariai skaičiuojama, kad į sąvartyną turėtų patekti apie 33 000 tonų pelenų. Ar deginimo paslaugų ir pelenų priėmimo į sąvartyną mokesčiai kompensuos vienas kitą, priklausys nuo to, kiek atliekų pateiks deginimui KRATC, ir kiek pelenų į sąvartyną atveš "Fortum Klaipėda", - sako A. Piepalius.

Nuodingieji pelenai, anot A. Kaparavičiaus, iš jėgainės specialiomis mašinomis bus išgabenami į bendrovę "Vakarų krova", iš kurios jie laivais bus plukdomi į vienoje Norvegijos saloje esančias buvusias kasyklas ir ten palaidojami. Planuojama, kad per metus susidarys apie 5 000 tonų tokių pelenų.

"Mašinos, kuriomis iki krovos kompanijos bus vežami šie pelenai, yra itin hermetiškos, kad net avarijos metu jie neišbyrėtų", -pasakojo pokalbininkas.

Kokia nauda?

Pradedant įgyvendinti šį projektą akcentuota, kad jis padės Klaipėdai tapti labiau nepriklausoma nuo rusiškų dujų, iš kurių dabar gaminama didžioji dalis centralizuotai tiekiamos šilumos, ir dar padės sumažinti galutinę šilumos kainą. "Fortum Klaipėda" jėgainė gali pagaminti 40 proc. šildymo sezono metu uostamiesčiui reikalingos šilumos.

"Pagal įstatymą toks nepriklausomas šilumos gamintojas privalo šilumą parduoti nors 0,1 procento pigiau nei pasigamina centralizuotos šilumos tiekėjas. Tačiau dabartinė jėgainės šilumos kaina yra 10 procentų mažesnė nei tos, kurią pasigamina "Klaipėdos energija", degindama dujas", - tvirtina A. Kasparavičius.

Pasak "Klaipėdos energijos" atstovų, kaip keisis galutinė kaina vartotojams, paaiškės, kai naujoji jėgainė pradės dirbti darbiniu režimu ir bus atlikti visi skaičiavimai bei pasirašyti atitinkami susitarimai. Savo ruožtu "Klaipėdos energijos" atstovai dar primena, kad ir pati įmonė iki 2014-ųjų pabaigos planuoja Šilutės plente pastatyti naują biokuro katilą, kuris sumažins šilumos gamybos savikainą. O tai reiškia, kad įgyvendinus šį projektą parduodamos šilumos kainą turės mažinti ir "Fortum Klaipėda". Apskaičiuota, kad vien dėl naujojo "Klaipėdos energijos" biokuro katilo galutinė šilumos kaina turėtų sumažėti iki 3,5 cento už kilovatvalandę.

Dar vienas ekonominis efektas, kuris nuolat akcentuotas įgyvendinant jėgainės projektą,- ilgesnis Dumpių sąvartyno eksploatavimo laikas. Pasak KRATC analitiko A. Piepaliaus, ši ekonominė nauda nėra tiksliai išreiškiama skaičiais, ji esą priklausys nuo daugelio faktorių.

"Pagal paskutiniųjų ketverių metų duomenis, iš Klaipėdos regiono kasmet į Dumpius yra atvežama apie 130 000 tonų mišrių komunalinių atliekų. Mūsų skaičiavimu, geriausiu atveju iš jų galima išrūšiuoti iki 30 000 tonų antrinių žaliavų ir parduoti jas atliekų perdirbėjams. Kokios tai bus pajamos - priklausys nuo pasaulinės rinkos. Pavyzdžiui, šiuo metu stiklo kainos yra smarkiai nukritusios, o prieš 4 metus dėl pasaulinės ekonomikos krizės sumažėjus vartojimui perdirbėjai išvis nesupirkdavo plastiko atliekų. Tokiais periodais rūšiavimas būna nuostolingas.

Visgi rūšiavimu ir deginimu planuojama pasiekti, kad į Dumpių sąvartyną patenkančių atliekų metinis kiekis sumažėtų iki 50 procentų. Be deginimo mums sąvartyno užtektų dar 7-8 metams, o pradėjus maksimaliai rūšiuoti ir deginti atliekas, sąvartyno eksploatacijos laikas gali pailgėti iki 15 ar daugiau metų. Įvertinant, kiek kainuoja naujo sąvartyno įrengimas, Dumpių sąvartyno eksploatacijos pratęsimas sutaupo mokesčių mokėtojams ne mažiau kaip milijoną litų per metus. Pelenų utilizavimui nėra reikalaujama kokios nors ypatingos vietos ar papildomų sąlygų, tad Dumpių sąvartynas yra pritaikytas priimti tokias atliekas", - sako A. Piepalius.

Jis akcentuoja ir tai, kad atliekų deginimas išgaunant šilumos ir elektros energiją Europoje yra laikomas tinkamu atliekų sutvarkymu, tad Klaipėdos regiono savivaldybės gali būti ramios, kad nesusilauks Europos Sąjungos finansinių sankcijų dėl nepakankamo atliekų rūšiavimo bei aplinkosauginių direktyvų nevykdymo.

Faktai

Vien Švedijoje veikia apie 30 atliekų deginimo jėgainių. Analogiška pastatytai Klaipėdai šiuo metu kyla Bristos mieste.
Visoje Europoje veikia apie 400 tokių kogeneracinių jėgainių.

"Taršos nenustatyta"

Andrius KAIRYS, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius
Departamento Klaipėdos miesto agentūra vasario 14-ąją atliko patikrinimą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre, o vasario 19-ąją - UAB "Fortum Klaipėda". Atlikus patikrinimus nustatyta, kad buvo deginamos atliekos, likusios po antrinio rūšiavimo, taip pat - nepavojingos gamybinės atliekos. Atlikus nuolatinių matavimų tyrimo rezultatų palyginimą su leistinomis koncentracijomis, į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinių verčių viršijimo nenustatyta.
Departamentas vasario 5 dieną paprašė Aplinkos apsaugos agentūros atlikti iš termofikacinės jėgainės į aplinkos orą išmetamų teršalų tyrimus. Agentūros specialistai paėmė išmetamų į aplinkos orą teršalų - amoniako (NH3), vandenilio chlorido (HCl), vandenilio fluorido (HF), bendrosios organinės anglies (BOA), gyvsidabrio (Hg) - mėginius koncentracijoms nustatyti. Sykiu Jūrinių tyrimų departamento specialistai išmatavo anglies monoksido (CO), azoto oksidų, (NOx), sieros dioksido (SO2) koncentracijas ir paėmė išmetamų į aplinkos orą kietųjų dalelių mėginius sunkiųjų metalų koncentracijoms nustatyti. Išmatuotų teršalų (CO, NOx, SO2, KD, HCl, HF, NH3) koncentracijos neviršija pusės valandos ribinių verčių nustatytų UAB "Fortum Klaipėda" leidime. Sunkiųjų metalų koncentracijoms nustatyti paimtų mėginių analizė bus atlikta kovo 27 dieną, todėl šiuo metu dar negalime pateikti informacijos apie jų atitiktį nustatytiems reikalavimams.