Atliekoms rūšiuoti - dar daugiau konteinerių

Aplinkos ministerija pranešė, kad visos šalies savivaldybės gaus dar 6,1 tūkst. tokių "varpeliais" pramintų konteinerių.

Konteineriai bus nupirkti iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų ir, pasak šios programos lėšų panaudojimo tarybos pirmininko, aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio, perkant konteinerius siekiama padėti savivaldybėms sparčiau sukurti gyventojams prieinamą atliekų rūšiavimo sistemą.

Regionų aplinkos apsaugos departamentų rengiami patikrinimai parodė, jog dar yra nemažai gyvenamųjų rajonų, kur nesudarytos reikiamos sąlygos juose gyvenantiems žmonėms rūšiuoti atliekas.

Nors Aplinkos ministerija 2006-2008 metais 59 savivaldybėms jau yra nupirkusi 13,4 tūkst. antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, jų vis dar trūksta.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė teigė, jog papildomi konteineriai mieste gali būti pastatyti anksčiausiai kovo mėnesį.

"Mes juos turėtumėme gauti vasarį, tačiau kol nebus Vyriausybės nutarimo dėl turto perdavimo savivaldybei, negalėsime nieko daryti, tik saugoti. Yra apskaičiuota, kad uostamiestyje 600 gyventojų turi būti pastatytas vienas konteinerių komplektas, kurį sudaro 3 "varpeliai". Tad gavus papildomą kiekį konteinerių bus praktiškai įvykdytas normatyvas Klaipėdoje, nes jau dabar stovi 601", - teigė valdininkė.

Ji negalėjo tiksliai atsakyti, kuriuose konkrečiai mikrorajonuose labiausiai trūksta atliekų rūšiavimo konteinerių - parengta schema, kuria ir bus vadovaujamasi.

"Yra vietų, kur tų konteinerių per mažai arba jie stovi per toli nuo gyvenamųjų namų, tad į tai ir bus atsižvelgta. Kalbant apie atliekų rūšiavimo tendenciją, tai Klaipėda neišsiskiria iš kitų miestų, žmonių sąmoningumas yra panašus: išrūšiuojama yra tik 1 procentas plastiko ir stiklo bei apie 3 procentus popieriaus. Iš viso - ne daugiau 5 procentai", - sakė R. Povilanskienė.

Ji taip pat teigė, kad sudegintų ar kitaip suniokotų konteinerių palyginti yra labai mažai - esą per metus fiksuojama ne daugiau penkių tokio pobūdžio vandalizmo atvejų.

Vienas 1,8 kub. metrų tūrio konteineris įskaičiuojant transportavimo išlaidas po šiais metais vykusio viešojo pirkimo valstybei kainuos 1 021 Lt, 2,5 kub. metrų - 1 290 Lt.

Be kita ko, antrinėms žaliavoms rinkti skirtus konteinerius už savo lėšas yra įsipareigoję statyti ir atliekų vežėjai.

"Reikalavimai - minimalūs"

Raminta RADAVIČIENĖ, Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja

Tas reikalavimas dėl vieno konteinerių komplekto 600 gyventojų taikomas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugiabučių namų kvartaluose. Reikalavimas minimalus. Politika tokia, kad žmonės rūšiuoti atliekas galėtų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos, šalia buitinių atliekų konteinerių. Bet problema ta, kad pastarieji - su ratukais, jie stumdomi, o vietų labai trūksta sovietmečio statybos namų kiemuose ir automobiliams statyti, ir vaikų žaidimų aikštelėms įrengti, tad "varpeliai" ir pastatomi kiek atokiau. Siekiama, kad atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelės būtų ir įvažiuojant į privačių namų kvartalus. Žinome problemas ir dėl vežėjų, kurie nebuvo suinteresuoti išrūšiuotas atliekas surinkti, maišydavo jas su buitinėmis. Tačiau tokia situacija buvo 2008-ųjų pabaigoje - 2009-ųjų pradžioje, pačiame krizės pike. Tada antrinių žaliavų paklausa tarp perdirbėjų buvo labai maža, supirkimo kainos - žemos, vežėjams sąnaudos buvo didesnės nei pelnas. Šiandien situacija visai kitokia. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu perdirbama tik 10 procentų išrūšiuotų atliekų, kurios surenkamos iš gyventojų.