Ar Atgimimo aikštė - vieta naujajai rotušei?

Nors miestelėnų šiame renginyje pasirodė vos vienas kitas, tarp susirinkusių architektų, urbanistų bei kitų profesionalų kilo nemenkų diskusijų.

Anot E. Andrijausko, nors prieš keliolika metų buvo paskelbtas konkursas, ieškantis sprendimų Atgimimo aikštei, tačiau jis turėjo nemenkų trūkumų. Pats didžiausias - nebuvo socialinio užsakymo. Buvo prašoma tiesiog padaryti ką nors. E. Andrijausko manymu, šį kartą tos pačios klaidos kartoti nereikėtų. Šiuo metu taip pat šnekama, kad su aikšte reikia kažką daryti, tačiau niekaip neapsisprendžiama, ką. Architekto teigimu, reikia labai atidžiai išsirinkti reikalingiausią variantą ir tik tada galvoti apie jo vykdymą.

Atkurtų pusiausvyrą

Architektas pristatė vieną iš galimų Atgimimo aikštės keitimo idėjų - čia, šalia senosios miesto rotušės Danės gatvėje, statyti naująjį rotušės pastatą, į kurį galėtų persikelti miesto savivaldybė, mat esą dabartiniame pastate Liepų gatvėje dirbti yra praktiškai neįmanoma.

E. Andrijausko manymu, naujosios rotušės statymas Atgimimo aikštėje būtų puikus sprendimas. Jis padėtų suformuoti tikrąjį miesto centrą, kurio dabar nėra. Be to, rotušei numatoma vieta yra ypatingoje vizualinėje sankirtoje, todėl žvelgiant iš įvairių pusių čia kažko trūksta.

"Teritoriją, nepaisant visų naikinimų, visada buvo bandoma atstatyti, nes čia natūraliai formavosi miesto centras. Todėl naujojo rotušės pastato statymas ir galbūt biržos pastato atstatymas būtų visai logiškas žingsnis. Tačiau šiuos pastatus reikia statyti tik esant poreikiui, kitaip tariant, socialiniam užsakymui, nes tik dėl grožio jų niekam nereikia. Šalia jau esančio rotušės pastato pastačius naująjį ir galbūt atstačius biržos pastatą Atgimimo aikštė taptų gana proporcinga", - sakė E. Andrijauskas.

Reikia politinio sprendimo

Tiesa, architektas pabrėžė, jog jei būtų pasirinkta statyti naująją rotušę, reikėtų labai gerai apgalvoti tai, kokia ji bus. E. Andrijausko manymu, niekam nereikalinga tokia rotušė, kokia šiuo metu yra miesto savivaldybės administracija Liepų gatvėje - nepatogi, uždara, atskirta nuo miestiečių.

"Tai turi būti gyvas darinys. Pavyzdžiui, pirmąjį aukštą galima būtų padaryti atvirą, tarsi aikštės tęsinį. Jis galėtų veikti ir po darbo valandų bei švenčių dienomis, žmonės jame galėtų be jokių apribojimų lankytis, - galimą variantą apibūdino specialistas. - Posovietinėse šalyse tendencija aikštėse statyti miesto rotušes yra gan gaji. Nes įprastai savivaldybių pastatai yra panašūs į mūsų. Vienaip ar kitaip, pirmasis žingsnis turi būti politinis apsisprendimas."

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tikino, jog reikalai politiniame lygmenyje jau yra šiek tiek pajudėję. Visi variantai, suformuoti specialioje darbo grupėje, jau nukeliavo ir iki savivaldybės Strateginės plėtros grupės. Joje nuspręsta, jog aikštės raidos programa pirmiausia turi būti svarstoma savivaldybės Tarybos kolegijoje. Būtent joje ir turėtų būti apsispręsta ir dėl formuojamo socialinio užsakymo.

Mero pavaduotojo Vytauto Čepo manymu, kol bus apsispręsta dėl Atgimimo aikštės likimo, reikia išardyti dabar joje esančias granitines plokštes ir plotus užsodinti žaluma.

Savivaldybei ar visuomenei?

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius stebėjosi, kodėl miesto politikai aiškiai neatsiklausia miestelėnų nuomonės, o visuotinėje apklausoje formuoja klausimą tik apie galimybę po Atgimimo aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. A. Šulcas tikino, jog tokią klausimo formą patarė pasirinkti sociologai.

Architektas Romas Gailius pastebėjo, jog apie naujosios rotušės statybas Atgimimo aikštėje kalbama gana tvirtai, tačiau tokia pozicija viešumoje nėra aiškiai deklaruojama.

"Tuomet mes turime apsispręsti, kam šią aikštę skiriame - savivaldybei ar visuomenei", - ragino R. Gailius.

Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė priminė, jog savivalda taip pat turėtų būti gerbiama, nes savivaldybės darbuotojai būtent visuomenei ir tarnauja.

Informacija

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija gegužės 6-9 d. vykdė architektų apklausą ir kvietė pasisakyti už vieną iš 4 pasiūlytų aikštės vystymo alternatyvų arba teikti savo pasiūlymą.

42,3 proc. apklaustų architektų mano, kad 1998 m. vykusio architektūrinio konkurso pagrindu parengto ir patvirtinto aikštės detaliojo plano teiginiai nėra įtikinami. Jų nuomone, reikia nustatyti miesto centrinės dalies urbanistinės architektūrinės kokybės vertinimo kriterijus ir jų pagrindu organizuoti naują konkursą.

30,8 proc. manė, jog patvirtinto detaliojo plano sprendinių rėmuose reikia organizuoti aikštėje numatytų statinių architektūros konkursą, kurio pagrindu gali būti tikslinami suplanuoto tvarkymo parametrai.

15,4 proc. yra įsitikinę, kad apsisprendimą dėl patvirtinto plano sprendinių realizavimo reikia atidėti ateičiai, o dabar aikštę reikia tiesiog sutvarkyti aplinkos dizaino elementais.

Nė vienas iš architektų nemanė, kad patvirtinto detaliojo plano sprendinius, numatančius aikštės dalies užstatymą pastatais, galima pradėti realizuoti be esminių keitimų.