Apskaitos centralizacija kelia karštas diskusijas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užmačios centralizuoti jai pavaldžių biudžetinių įstaigų apskaitą daug klausimų sukėlė ne tik įstaigų vadovams, bet ir miesto politikams. Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje beveik dvi valandas diskutuota apie įvairius centralizuotos apskaitos niuansus, tačiau vieningos nuomonės taip ir neprieita - administracijai pavesta ruošti sprendimo projektą, tačiau jį išgryninti diskutuojant su įstaigų vadovais bei atsižvelgiant į politikų pastabas.

Po dešimtmečio pertraukos centralizuoti biudžetinių įstaigų apskaitą nutarta ne tik dėl ekonominio aspekto, bet ir dėl galimybės padidinti efektyvumą, atliekamų operacijų kokybę, tinkamai atlikti įstaigų kontrolę, padidinti veiklos skaidrumą. Centralizavus sistemą pagrindinę atsakomybę prisiimtų savivaldybės administracija.

Šiuo metu 121 biudžetinėje įstaigoje įsteigti 194 buhalterių etatai, apskaita savivaldybei per metus kainuoja apie 6 mln. litų. Perėjus prie centralizuotos sistemos liktų 46 darbuotojų etatai. Šie buhalteriai pereitų dirbti į savivaldybės administraciją. Teigiama, jog priėmus šį sprendimą kasmet būtų sutaupyta apie puspenkto milijono litų.

Siūlomas ir kitas variantas - atsižvelgus į įstaigų vadovų prašymus bent jau pradžioje palikti jose po 0,5 etato dirbantį buhalterį (šis skaičius kistų atsižvelgiant į įstaigos dydį ir atliekamų operacijų skaičių). Tokiu atveju būtų sutaupyta apie 3,2 mln. litų.

Kolegijos posėdyje dalyvavę biudžetinių įstaigų vadovai bei juos vienijančių organizacijų atstovai tikino iš esmės centralizacijai pritariantys, tačiau procese pasigedo aiškumo. Jų teigimu, savivaldybės administracija nepakankamai tarėsi su įstaigų vadovais ir buhalteriais, iki galo neišaiškino sprendimo niuansų, neatsižvelgė į prašymus. Vadovai baiminasi, jog biudžetinės įstaigos praras finansinį savarankiškumą. Be to, jie yra sunerimę, kad palikus įstaigose vos po 0,5 etato buhalterio darbo, bus sudėtinga rasti specialistų su aukštuoju išsilavinimu, kurie sutiktų dirbti vos už 560 litų atlyginimą.

Panašių klausimų kilo ir Kolegijos nariams. Saulius Budinas ir Artūras Šulcas klausė, kodėl optimizacijai buvo pasirinktas būtent visiškos centralizacijos variantas. A. Šulcas siūlė pagalvoti apie kitas galimybes, pavyzdžiui, centralizuoti įstaigų apskaitas pagal jų atliekamas funkcijas arba centralizuoti tik pačias smulkiausias. S. Budinas tikino, jog įstaigose vertėtų palikti ne pilno etato darbo vietas buhalteriams. Taip esą būtų sutaupoma tik šiek tiek mažiau.

Rimantas Taraškevičius teigė šiame reikale matantis daug nesusikalbėjimo ir ragino daugiau diskutuoti su biudžetinių įstaigų vadovais bei pabandyti juos įtikinti sprendimo nauda.

Nutarta pritarti švelnesniam centralizacijos variantui, kuriuo įstaigose paliekami apskaitos darbuotojai. Tiesa, Kolegija neapsisprendė, ar tai turėtų būti 0,5 ar pilno etato darbo vieta. Nutarta, jog savivaldybės administracija ruošdama sprendimo projektą miesto Tarybai turi atsižvelgti į Kolegijos narių pastabas, taip pat išsamiai supažindinti visas biudžetines įstaigas su planuojamais pokyčiais bei pasitarti su jų vadovais ir tik tada apibrėžti centralizacijos niuansus.

Šis klausimas miesto Taryboje turėtų būti svarstomas kovo pabaigoje. Jei apskaitos centralizavimo planas sulauktų politikų palaikymo, prie centralizuotos sistemos būtų pereita 2014-ųjų sausį.