Aplinką teršia ne šunys, o jų šeimininkai

Kiekvieną pavasarį lietuvaičiai prisimena niekaip nesibaigiančią gyvulišką problemą, už kurią atsakingi žmonės. Žiemą šunų išmatomis nusėtos pievelės, parkai, šaligatviai ir bet kokie žalieji ar tiesiog žemės ploteliai atšilus orams akis badyti ima itin intensyviai. Mažų vaikų mamos bei šiaip tvarką mėgstantys asmenys dažnai burnoja ne tik ant tų, kurie savo augintinių paliekamų "dovanėlių" susirinkti nesivargina, bet apskritai ant visų amsinčius keturkojus auginančių šeimininkų. Net ir tų, kurie kantriai kišenėse spaudžia maišelį ir aplinką po pasivaikščiojimo palieka švarią.

"Pykstu ant tų šunų šeimininkų, kurie "kvepiančias" savo keturkojų "dovanėles" ramiausiu veidu peržengia ir žingsniuoja toliau. Pykstu ne tik dėl to, jog nesmagu įlipti į šuns išmatas ar baiminuosi išleisti savo vaiką pažaisti į parką tik dėl to, jog ten tyko šunų paliktos "bombos". Labiau pikta todėl, jog kas kartą į kiemą išvedusi savo šunį susilaukiu pagiežingų žvilgsnių, o neretai ir riksmų pro langus. Net nesulaukę, kol mano šuo pritūps, daugiabučių gyventojai jau šaukdami klausia, kodėl aš čia šunį vedžioju, ar ne gėda, jog aplink šitiek priš... Ir niekam neįdomu, jog kišenėje kaskart nešuosi po keletą maišelių ir viską, kas lieka po šuns, surenku ir išmetu į šiukšlinę", - pasakojo klaipėdietė Diana.

Moters teigimu, gyvenant centre, dar labiau gėda už tuos, kurie teršia miestą. Juk čia atokesnių pievų ar žolynų beveik nėra, todėl vedžioti šunį dažnai tenka pačioje miestiečių panosėje.

"Nudžiungu, kai pamatau tokius pačius šeimininkus kaip aš - su maišeliu rankose. Kartais pagalvoju, jog greičiausiai reikėtų eiti tą maišelį ištiesus ir visiems demonstruoti, kad aplinkiniai iš karto žinotų, jog nesiruoši savo šuns išmatų palikti ant šaligatvio. Tik taip galėtum išvengti piktų žvilgsnių ar riksmų", - sakė Diana.

Klaipėdietės manymu, visuomenėje trūksta ne tik elementaraus mandagumo ir taisyklių laikymosi iš keturkojų šeimininkų pusės. Jos teigimu, aplinkiniai galėtų būti pakantesni ir bent palaukti, kol šuo baigs savo reikalus. Juk niekada negali žinoti, kokie planai šeimininko galvoje.

Beje, Dianai labai nesmagu, kad dėl netvarkingų ir neatsakingų šeimininkų kliūna jų augintiniams: "Esu ne kartą girdėjusi, kaip žmonės koneveikia šunis - kokie jie blogi ir niekam nereikalingi, mat nieko gero neduoda, tik aplinką teršia savo išmatomis. Negi jie nesuvokia, jog pats šunelis maišelio neišsitrauks ir po savęs nesusitvarkys, net jei ir labai norėtų. Tai - šeimininkų atsakomybė."

Atsakingi šunų šeimininkai imasi rodyti pavyzdį kitiems. Štai prie Danės, netoli "Telekomo" pastato, besirenkantys šunų mylėtojai atėjus pavasariui suorganizavo savotišką talką. Susirinko ir sutvarkė teritoriją, kurioje mėgsta vedžioti savo augintinius. Talkos metu rinktos ne šiukšlės, o šunų paliktos "dovanėlės". Tos, kurias paliko netvarkingi šunų šeimininkai, arba tos, kurių nepastebėjo tvarkingieji pievas užklojus sniegui. Tokie pavyzdžiai rodo, jog ne visiems šunų augintojams galima klijuoti nevalų etiketes.

Nėra kam bausti

Klaipėdos miesto gyvūnų laikymo taisyklės numato prievolę susirinkti savo augintinių išmatas. Tiesa, ilgą laiką keturkojus auginantys miestiečiai savo nevalyvumą teisino tuo, jog mieste nepakako specialių konteinerių šunų išmatoms mesti. Prieš porą metų Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė nutarimą, kuriuo leista surinktas šunų išmatas mesti į bet kokį arčiausiai esantį buitinių atliekų konteinerį ar šiukšlinę. Be to, niekas nereikalauja turėti kokius nors specialius maišelius ar kitokias priemones.

Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorė Nina Gendvilienė tikina, jog net ir tai nepakeitė klaipėdiečių požiūrio: "Situacija yra labai prasta. Blogiausia, kad žmonės netampa sąmoningesni. Ėmus kilti naujos statybos namų kvartalams tikėjomės, jog situacija keisis. Juose apsigyvens jauni, sąmoningi žmonės. Bet kur tau. Visos pievelės ir miškeliai pilni "bombų". O juk tai - ne tik negražu ir nemalonu, bet ir pavojinga sveikatai. Ypač, kai ekskrementai lengvai prieinami smalsiems vaikams."

Teoriškai nevalyvus šunų šeimininkus turėtų bausti būtent šio skyriaus specialistės.

"Mes, dvi moteriškės, turėtumėm su kameromis lakstyti paskui šunų šeimininkus, laukti, kol šuo pritūps savo reikalo atlikti, viską nufilmuoti ir tik tada galėtumėm galvoti apie šeimininkų baudimą", - sakė N. Gendvilienė.

Šunų dovanėlių nesusirenkantiems asmenims gali grėsti bauda nuo 50 iki 100 litų.

N. Gendvilienės teigimu, specialistų trūkumas tiesiog fiziškai neleidžia kontroliuoti susiklosčiusios situacijos. Į pagalbą ateityje suskubti žada sustiprintas savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Jo vedėjos Kristinos Vintilaitės teigimu, planuose - ir šių nevalyvų pažeidėjų gaudymas. Planuojama prisijungti prie Sveikatos apsaugos skyriaus specialistų arba patiems parodyti iniciatyvą ir pagal galimybes vykdyti patikrinimus.

"Balandis - švaros mėnuo. Todėl jo metu raginame žmones susizgribti, imtis tvarkos, apsikuopti. Vėliau imsimės griežtesnių veiksmų. Vykdysime patikrinimus. Bausime", - patikino K. Vintilaitė.

Mato situacijos gerėjimą

Aktorė, šuns šeimininkė bei aktyvi gyvūnų globos namų "5 pėdutės" savanorė Simona Šakinytė, skirtingai nuo Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorės, tikino matanti, jog situacija uostamiestyje po truputį keičiasi: "Pati auginu šunį Mažajame Kaimelyje. Anksčiau čia buvau bene vienintelė, kuri šuniui pritūpus išsitraukdavau maišelį. Dabar matau, kad tokių žmonių vis daugėja. Beveik visi mano kaimynai, turintys augintinį, elgiasi tvarkingai."

Simonos manymu, situacija priklauso dar ir nuo vietos, kurioje šunų šeimininkai gyvena. Pavyzdžiui, netoli prekybos centro BIG esančiuose laukuose šunų išmatų beveik niekas nerenka, mat nemato prasmės.

"Kodėl žmonės taip nevalyvai elgiasi? Tai atsakomybės klausimas. Tie, kurie tvarkingai prižiūri savo šunį - skiepija, moka mokesčius, rūpinasi jo sveikata, visada susirinks ir paliktas "dovanėles". Toks jau yra jų supratimas, kad, turint augintinį, privalai už jį ir jo veiksmus atsakyti. Tiesa, dažnai pasišnekėdavau su šunų šeimininkais ir jie kaip priežastį nurodydavo tai, jog mieste neišvystyta gyvūnams skirta infrastruktūra - vos keletas ir tos pačios netvarkingos šunų vedžiojimo aikštelės, per mažai šiukšliadėžių šunų ekskrementams, o juk rinkliavą už gyvūną reikia mokėti. Žinoma, tas pykdo, tačiau tikro ir atsakingo šuns šeimininko neturėtų atbaidyti. Tinka bet kokios šiukšlinės, bet kokie maišeliai", - tikino Simona.

Pačiai Simonai taip pat teko susidurti su išankstine žmonių nuomone: "Mano šuniui net nereikia pritūpti. Vos pamato jį vedant, iš karto pradeda bumbėti. Tuomet išsitraukiu maišelį, pamojuoju ir visi bumbėjimai dingsta", - juokėsi mergina.

Jos manymu, žmonėms būtina keisti požiūrį, o to reikėtų mokinti nuo pat mažumės. Simonai teko kartu su veterinarijos gydytoja Rita Ilgūne lankytis Klaipėdos mokyklose ir pasakoti vaikams apie būtinybę susirinkti šuniukų paliktas "dovanėles". Pasak S. Šakinytės, mažieji buvo mokinami surinkti dirbtines išmatas. Pastebėta, jog vaikai iki 7 klasės noriai visa tai atlikdavo ir nesipriešindavo, atidžiai išklausydavo argumentus.

"O štai vyresni jau atsisakydavo. Jiems buvo gėda. Bet gal čia kalta paauglystė? Manau, kad galima perauklėti ir suaugusį žmogų", - viliasi "5 pėdučių" savanorė.